Pagauki veja / Fange vinden

Pas mus zemumose jau galima sakyti pavasaris, - sniego nebeliko, nedrasiai ima zydeti ivairios pavasarines geles, pabudo visi upeliuksciai, anksti teka saule ir rytais nuostabiai ciulba pauksciai. Kada ne kada rytais buna nuostabus tirstas rukas. Jis, tarsi balti rupestingo simtamecio senio usai vyniojasi aplink barzdotu egliu virsunes, taip tarsi sutekdamas troliams paskutine galimybe pries patekant saulei pasislepti giriu gudumose. Lieka tik slapi pedsakai ant akmens, zoles, medziu... Taciau to paties nelabai galima butu pasakyti apie virsukalnes. Cia dar reikes kiek luktert kos neliks sniego.
Taigi, nors gali pasirodyti keista, taciau balandzio pabaigoje mes cia Norvegijoje dar galime slidineti. Paskutini karta siais metais. Mokyklos autobusu nuvaziavom ir kaimynine komuna kiek auksciau i kalnus. Autobusa palike parkinge, persedom kas ant sniego skuteriu, kas i ju priekabas ir lekem link zuvingo ezero aukstai kalnuose. Zemiau dar yra spygliuociu misku, tad skuteriais nardom tarp egliu ir berzu, vingiuodami nuo kalveles ant kalveles, kirsdami apsnigtu upoksniu vagas ir uzsalusias pelkes, sekdami kartas nuo karto sniege susmeigtomis kartinis palaipsniui kylam i aukstikalnes. Nors cia vis dar daug sniego, taciau pavasartis ateina ir cionai. Vietomis ant kalveliu jau matyti ruduojant pernykstes samanas. Kartais skuteriui pakelus sniega, suledejes pavasarinis sniegas caizo veida, ir cia pat ant rubu ima virsti vandeniu. Lekiant uzsalusiu ezeru retkarciais tenka paragauti ir vandens. Skuteriui neriant i bala ant patirpusio ledo, is po viksru ant vaziuojancuju tykstantys slapio sniego fontanai sukelia nemaza klegesi. Pakilom iki 800 m aukscio virs juros lygio iki Svedijos ranka paduoti. Siaip tai keliones tikslas buvo poledine zukle. Taciau nesulauke kimbant zuvies, imam slides ir patraukiam iki pirmos virsukalnes, kur...

Kalno virsuneje pagauki veja ...
Palieski samanota akmeni ...
Ikvepk kalnu didybes,
Ir melsvu toliu ramumoj klausyk zuvedru juoko ...

Ledo namelis / Iglu

Kai Lietuvoje, zmones jau dziaugiasi pavasariu ir sildancia saulute, norvegai vis dar tepa slides, taciau jau ima lupti apelsinus. O dar kiti norvegai ka nors stato is sniego, pvz.: iglu. Issipjauni sukietejusio sniego bloka, pastrizai nupjauni kampus ir dedi viena prie kito taip, kad vis naujas blokas nuozulniu kampu prispaustu jau padeta bloka. Sena eskimu ismintis. Baigiant statyti, vienas zmogus tarsi uzmurytas lieka viduje. Tada belieka issikasti ir apmuryti iejima. Paprastai igude eskimai pasistato iglu per valanda. Mes stateme visa diena. Stai tau ir namelis pingvinukui Lolo. Vakare uzsidegus zvakes, iglu tampa ko gero romantiskiausia nakvynes vieta...

"Atsisveikinimo bucinys pasimatymui" Joshua Harris

"<...> meile isimylejusiems romantikams Dievas nori suteikti daugiau galimybiu. Jis veda mus i gelme. Tikra tiesa, kad romantiski jausmai gali sukresti mus iki sirdies gelmiu. Taciau tiesa ir tai, kad jie tera nedidele meiles dalis. Iki siol zaideme smelio dezeje, o Viespats nori mus nuvesti i smelio kopas vandenyno papludimyje <...>" 63 p.

"<...> Bandydamas atsiduoti nuosirdziai ir protingai meilei autorius suprato, "kad neturiu teises prasyti mergina atsidavimo ir meiles, jeigu nesu pasiruoses sio prasymo sutvirtinti isipareigojimu visam gyvenimui. Iki tol, kol negalesiu to padaryti, mergina tik isnaudosiu - sieksiu patenkinti savo trumpalaikius poreikius ir nesuteiksiu jai laimes. <...>" 26 p.

Knygos palietusios siela. Istraukos

M. Waltari knygos "Sinuhe egiptietis":

"<...> jos paveikslas manes jau nebeliudino ir nebeskaudino, mano sielai jis buvo lyg malonus persulys, ryta pabudusio prisiminus grazesni uz gyvenima naktini sapna. Todel galvodamas apie ja dziaugiausi, kad buvo lemta ja sutikti ir nesigailejau ne vienos su ja isgyventos akimirkos, nes suvokiau, jog be jos nebuciau toks koks esu <...>" (240 p.)

"<...> staiga pasibjaurejau mintimi, kad kiekviena diena bus tokia pat kaip si ir mano gyvenime daugiau nieko nebenutiks - tik tai, kas nutiko siandien. Tokia neprotinga zmogaus sirdis - ji niekada nepasitenkina savo dalia ir daro viska, kad sutrukdytu zmogaus ramybe, pasetu jo sieloje nerima <...>" 334 p.

"<...> jei tarp ju pasitaike kokia mano pagyrimo verta ismintis, tai viena muse ziemos nepaverte vasara <...>" 336 p.

"<...> Tiesa daznai liudina zmogu <...>" 338 p.

"<...> silpnas zmogus mieliau leidziasi kito valios vedamas i baugu darba, nei pats kelia pasirenka. Is ties silpnas zmogus mieliau leidziasi vedamas i mirti, nei megina nukirsti virve, kuria yra vedamas, ir manau, jog diduma zmoniu silpni, taigi as nesu vienintelis <...>" 533 p.

"<...> Nepaisyk kvailos moters, nes ji del savo isdidumo kencia labiau nei tu del savojo. Tebai pilni graziu moteru ir niekingiausia verge gali duoti ta pati ka ji <...>" 546 p.

"<...> nurimk kvaila sirdie, - tu nekalta, nes visa, kas pasaulyje nutinka yra beprotyste, o gerumas ir piktybe - betiksliai, nes pasauli valdo godulys, neapykanta ir aistra.

Ne tu kaltas, Sinuhe, nes zmogus nesikeicia. Metai bega, zmones gimsta ir mirsta, ju gyvenimas - tarsi karstas alsavimas ir niekad jie nebuna laimingi, nebent tik mirdami <...>" 553 p.

"<...> zmogu galima matuoti vien jo sirdimi <...>" 554 p.

"<...> teisybe vertesne uz skriauda ir gerasirdis zmogus vertesnis uz bloga <...>" 554 p.