Oslo - Lillehammer - Oslo!

Prejusia savaite turejome ilga savaitgali, kaip zinia - Sekmines, tad piradienis taip pat buvo laisva nuo darbo diena. Tad musu grupe nutare rimciau pasiruosti Trondheim - Oslo vaziavimui ir numinti iki olimpinio miesto - Lillehammerio (vert. mazas plaktukas). Dar tokio atstumo nebuvau mynes. 460 km (norvegiskai tiesiog 46 mylios) iki ten ir atgal. Su nakvyne. Pirmos dienos mynimui einant i pabaiga jau buvo kiek ikyreje minti pedalus. Taciau pasiekem viesbuti, baseinas, pirtele, puiki vakariene ir bendravimas su kolegomis... vel padejo atgauti jegas. Sekancia diena kunui jau apsipratus su tuo, kad reikia puse dienos sedeti ant siaurutes "plentinuko" dviracio sedynes viskas ejosi tarsi sviestu patepta. Griztant jau buvo galima kiek atsipalaiduoti, vaziavimas jau buvo iprasta, pavejui, trasa driekesi vaizdingomis vietovemis senuoju keliu palei didziausia Norvegijos ezera Mjøsa, galejai uzuosti skaniai kvepiancias alyvas o sustojus atsipusti kur degalineje sukirsti porcija ledu :)...
Vasara atejo ir pas mus, juokiausi kai kazkas paklause ar turiu kremo nuo saules... o va siandien sedziu ir "lupuosi". Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis...




Nuotraukose:
1. Vienas is musu.
2. Sekmadienio rytas, kraunames daiktus i lydinti automobili.
3. "Uzkaites vanduo" :-D
4. Musu grupele pakeliui namo.

17.Mai / Geguzes

...minios pasipuosusiu zmoniu nuo mazo iki seno, sventinis surmulys ir vaiku krykstavimas... tautines veliavos, tradiciniai kostiumai, mokyklos, vaiku darzeliai, universitetu studentai, chorai, orkestrai zingsniuojantys parade... o kur dar ispuosti namai, gatves ir i jas isriedantys tautinemis veliavomis padabinti senoviniai automobiliai...
Pvz. Osle visa tai vyksta visa diena. 08:00 pazadina pirmieji orkestrai zingsniuojantys gatvemis.Parado dalyviai eina link karaliu rumu, kur eityniu dalyvius pasitinka karaliskoji seima, kuri iki 12 val. oriai modami is rumu balkono ir sveikina visus praeinanciuosius, miestelenus ir miesto svecius... O ju siais metais teko matyti atvykusius is daugelio Europos saliu... Tiesiog pribloske uoste atplaukes mizinisko dydzio, vienas naujausiu vandenyne, kruizinis laineris - "Jewel of the Seas". O parkavimo aikstelej netoliese buvo matyti net ir keletas senu parudijusiu autobusu rusiskais numeriais...
Taigi, po 12 val. is Oslo (Akershus) forto drioksteli patranku salve reiksianti dienos oficialiosios dalies pabaiga. Paradu dalyviai klegedami pasklinda po visa miesta, kavines, parkus. Vaikams nemokamai dalinami ledai ir limonadas! Apskritai, ledu pardavejams Geguzes 17 turbut geriausia diena metuose. Kavines, barai, restoranai luzta nuo sveciu gausos, o miestas toliau alsuoja svente ir artejancia vasara...

Milziniskas kruizinis laivas "Jevel of the Seas" Oslo uoste.

Nuotrauka virsuje kaireje. Kartu su Oslo dvyliktokais (Russ 2007*) ir tiesiog norvegu zyminciu 17.05. Uz nugaru matyti pagrindine sostines Karl Johan gatve.

Nuotrauka virsuje desineje. Norvegu seima poilsiaujanti Akershus forto parke.

Nuotrauka zemiau kaireje. Norvegu pora Akershus forte.

Nuotrauka zemiau desineje. Su dviem norvegem, uz nugaru Karaliaus rumai.

P.s. Nepriklausomybes diena (Lietuvoje atitinka Vasario 16jai) Norvegijoje yra nedarbo diena. Daugiau apie sios datos istorija galite pasiskaityti praeitu metu straipsnelyje http://kelione.blogspot.com/2006_05_01_archive.html

P.p.s. Norvegijoje dvyliktokai svencia savo "100tadieni" nuo geguzes 1 iki 17 d. 17.05. sio nutruktgalvisko sventimo pabaiga.

Treniruote / el traning / trening

Apniukusi sekmadienio ryta Motiejukas kartu su dar 18 dviratininku ismyne i treniruote. Siandien 18 myliu* ramus turas. Saltoka, iskvepiant matosi garai. Sunkus pilki debesys nezada nieko gero, tad po poros myliu jau visi teskenames per balas. Su sportininkais Motiejus vaziuoja pirma karta, tad viskas idomu. Priekyje vaziuojantieji kartais rodo kokius tai zenklus rankomis, kurie darzniausiai reiskia duobes arba keitimasi. Ir siaip kompanijoje idomu, besikeisdamas ratu pasibendrauji tai su vienu tai su kitu. Taip Motiejukas susipazista su grupes vadovu Larsu. Larsas diedukas jau metuose, lipantis i 6ta desimti, su zilais usais ir sportiniais akiniais, kas daro ji Motiejukui panasu i vilka. "O mes tarsi aviu banda" - dar priedo pamano Motiejus. Kartas nuo karto pasigirsta konkrecios Larso komandos - "i viena eile", "ramiau", "stojam"... Mylia bega po mylios, kalnai keicia pakalnes, miskai ezerus... braskiu laukus javu laukai... Pusiaukeleje sustojam degalineje. Kelios pipirines bandeles ir kokakola vel pakelia Motiejuko "kovine" dvasia minti toliau. Vis dar lyja. Motiejus jaucia kaip galva per plaukus kaklo linkui braunasi salto vandens srovele... Apsauginiai akiniai rasoja, tenka nusiimti. Visi panasus i murzius. Leidziames i pakalne, greitis 59 km/h... slapia stabziu rankenele slidineja tarp pirstu. Staigus posukis... galima uzuosti besitrinancias stabziu kaladeles... ir vel ilga ikalne... Kalbos trumpam nutyla, visi susikaupe mina kad neatsiliktu nuo tempiancio"rato". Nesvarbu kad is po jo trykste tryksta vanduo. Vanduo "sniurais" bega nuo salmo, zvirgzdas tarp dantu jau nebe naujiena, dar kazkam prakiura padanga... lukterim. Artejant link namu Motiejus jau ima svajoti apie karsta vonia... Toks tad buvo saltas ir ilgokas pirmasis Motiejuko pasiruosimas vaziavimui dviraciais Trondheim-Oslo.

* 1 mylia = 10 km

Dekalogas V

"Nepaleistuvauk"... kodel gi sio nurodymo reiketu laikytis? Nesupratau iki tol, kol uz tai teko atsakyti savo kailiu. Srebeti kose kurios prisiviriau is savimeiles...
Santykius tarp dvieju isimylejusiu zmoniu kurie veliau suarteja fiziskai, perkeltine prasme galima butu palyginti su bustu, vieta kurioje gyveni. Taigi, visi pirmiausia gyvenome pas tevus. Namai, kuriuose uzaugai, islieka atmintyje visa gyvenima. Veliau gal but studentu bendrabutis, nuomojamas butas, na kartais gal net ir nuosavas bustas. Taciau kaip dazniausiai buna, iki tol kol isigyjame savo nuolatini gyvenama busta tenka pakeisti ju kelis arba keleta. Pavyzdziui man teko gyventi kambaryje kuris buvo mazytis, taciau su vaizdu i nuostabu fiorda; veliau name visai netoli misko, kur pries einant miegoti visada klausydavausi osianciu medziu. Dar kita karta teko gyventi butuke netoli miesto centro, o kartu salia grazaus parko kuriame rytais galedavau pasibegioti zvyruotais takeliais salia tvenkiniu, o ana karta gyvenau... et, visko gi ir neispasakosi... tiesiog malonu prisiminti tas vietas. Na tei nera tolygu paviesejimams pas mociute ar kokia teta. Vieta, kuri patiko ir kurioje gyventa ilgeliau, prisimeni ilgam. Bet dabar grizkime i pradine tema prisimindami perkeltine prasme. Anot lapes is "Mazojo Princo" - "...Žmonės pamiršo šią tiesą, bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę..." Tik su santykiais tarp zmoniu, kaip zinia, yra kur kas sudetingiau. Atvirai pasakius, visos merginos su kuriomis draugavau (na nebuvo ju daug) liko mano atmintyje ir kiekviena ju, isikure mano sirdyje uzimdamos dalelyte jos. Kartas nuo karto grizdamos prisiminimuose sukeldamos nostalgija. Po simts! Ko vertas toks gyvenimas kai supranti, kad jau nebegali grizti klausytis pusu osimo pries uzmiegant ar stebeti vaivorykstes virs zalsvo fiordo!? kai sauletais rytais nebegali maitinti gulbiu tvenkinyje ir kai... Ko vertas toks gyvenimas kai visa tai lieka tik prisiminimuose kurie grizta, nes yra dalis paties taves... I kiek daliu galima padalinti save ir islikti savimi...!!??? Ka apie tai manai tu?