Kelione yra gyvenimas, visa kita, pries tai ir po to, tik stovejimas

Wednesday, December 26, 2007

Svajones linkui

ar girdejot kas Rositos Čivilytės ir Rūtos Ščiogolevaitės dueta - Meilės netylėk? Suzavejo mane. Nuostabiai atlikta ir puikus zodziai tiesiog pakyleja... Taigi - tekstas:

Meilę taip bijau prisipažint
Ką JIS pamanys, jei bijau pakelt akis?..
Jeigu JO mintis užvaldžiusi kita,
Gal JIS myli ją?..
Būsiu atstumta, nieko neverta... Ką daryt tada??

Aš žinau, tuo keliu ir aš ėjau.
Ir dabar kartoju tau-
jei nebūsi atvira - meilė liks neatrasta.

Drąsiai, drąsiai išsakyk jausmus,
pakelk akis - težino JIS.
Parodyk saulės kelią į žvaigždes
Atverk duris į savo širdį.

Meilė tavo lūpomis kalbės.
Meilė - nenugalima, ji laimėti sutverta,
jos tikrai esu verta.

Savo sieloj leisk jai būti amžinai
Aš eisiu meilės pasitikt
Pakilt aukštai ir nenukrist

Turėk drąsos ištart MYLIU KARŠTAI.

Friday, December 21, 2007

Linksma kasdienybe / Lykkelig hverdag / Alegria cada día

Globalinis atsilimas jauciasi ir uzpoliarej. Gerai, kad Kaledu senio roges gali skristi dangumi, o tai siaip butu riesta, nes lietus nulijo vakar paskutini sniega. Uz lango dabar tarsi pavasari - lietus, zaliuojanti zole, pliki medziai ir nuo fiordo atslenkantis rukas...
Belieka tik namie sedet ir prisigalvot ka cia su vaikais nuveikus. Bet mes gi isradingi, veiklos mums netruksta. Grojam, zaidziam, sukames virtuveje ir maudomes!

Saturday, December 15, 2007

Dykumos akliratis / el Circulo oculto del Desierto

(Pradzia "Beduino pasakojimas" August 2007)

Pazvelk i sudulkijusius ir drusku isestus savo rubus... eik, nusiprausk, kur sulinys zinai... tik pamates mane tarstelejo Henochas. Visiskai netiketai supratau, kad po ilgu savaiciu keliones, atsiradau vel toje pacioje vietoje. Negi visa ta laika keliavau bergzdziai!? Siose vietovese sunkiai beatpazinti suzymeta kelia. Keletas siose platybese buvusiu oaziu tapo apleistos, - zmones nepriziurejo suliniu ir juos ilgainiui uzpuste smelis. Buvusiems ju gyventojams beliko susikrauti savo manta is vel iskeliauti i dykuma ieskoti nauju oaziu. Per trumpa laika, anksciau buvusios zalios, vietoves neatpazistamai pasikeite. Tik staugiantis vejas kose tarp styranciu isdziuvusiu krumu saku, smelio gludinamu medziu kamienu ir smelio pripustytu puodyniu, kur anksciau buvo laikomas vanduo... Beliko tik dekoti gailestingam likimui, kad patekau vel pas ta pati svetinga dykumos zmogu.

Nusiprausiau, atsigavau nusiploves skaidriu it krikstolas sulinio vandeniu. To paties sulinio, kuri Amora ir Henochas issikase neprarade paskutines vilties. Net nustebau, net ir sia karsciausia diena, koks jis buvo gaiviai saltas. Creencia... sukosi mintyse. Vakarienei Amora pataise plovo su kupranugares pienu. Susedome valgiui. Buvau prislegtas minties, kad niekur nenukeliavau ir tiek laiko paleidau vejais. Taciau sirdy dziaugiausi, vel budamas pas Henocha ir Amora. Cia esanti ramybe eme skverbtis ir i mane. Man jos jau reikejo... Tylioj nakty traskejo lauzas jaukiai, kai Henochas paemes i rankas liutnia svelniai uzgavo jos stygas... Lauzo liepsna atsispindejo jo veide, akys zvelge i nieka, ir jis tarsi nugrimzdes i prisiminimus ramiai uzdainavo:
...
Kaip mazute kregzde randa kelia
Sekdama zvaigzdziu sietynais
Taip ir sirdis zmogaus
Suras, del ko taip verzias is krutines...
...
Tikinti, tyra sirdis iveiks si kelia,
Pasieks keliones tiksla,
Savo issvajota ramybes salele.
...
Upelis alma ten,
Ir medziai osia teikdami pavesi,
Pabusk, jau laikas kilt, svaja kelionen kviecia!
...
Po keliu dienu, sauniai pasisveciavus ir jau visiskai atgavus jegas, atejo laikas palikti siuos svetingus zmones. Atsikeles dar brekstant rytui, prie savo palapines radau senus, taciau tvarkingus, svarius ir kvepiancius veju, visai puikius tvarkingai padetus rubus. Tai Amora… Henochas jau buvo per senas vilketi siais jaunuolio rubais, o man jie buvo kaip tik. Dekojau sirdingai... kas buvo sie zmones, tokie paprasti, kiek atsiaurus, bet tokie dosnus ir svetingi? Negi tiesiog zmones praeje dykumos kelius ir imine jos paslapti?

Palik savo rubus, imk manuosius. Buk tikras, dabar tu jau atseksi kelia is sio akliracio, kaip ir as savo laiku tai padariau. Tiesa, dykumos paslapti tu zinai, tad ir patikek ja. Del to cia ir sugrizai... Jau linguodamas ant kupranugario nugaros, atsigrezes dar ilgai maciau kaip horizonte tirpsta du siluetai lydintys mane pavymui...

Friday, December 14, 2007

Dzukiska tautosaka

Kumelės kiaušinis

Gyveno kartų dziedukas su bobuti. Ir turėjo jiej senų kumelaitį. Raikėjo kito arklio, alia už kų gi pirksi? Rozų ir sako dziedukas: „- Važuosiu, bobute, in turgų, gal gisaksis mūs kumelaitį parduoc ar išmainyc.“ Sugalvojo ir išvažavo. Atvažavo turgun, -o ty žmonių, devynios galybės, vieni parduoda, kici deras, perka. Žiūro dziedukas....., dar tokių dalykų dalykų neragėjis: krūva dzidelių, agurkų ir rainų rutulių krūva sukraute. Jis ton pusėn savo kumelaitį ir pasuko. Klausia pardavėjo: „- Kas ca zo obuoliai.“
„-Nugi kumelės kiaušinis“,- atsakė tasai.
„-O tai man kap rozas tokių ir raikia“-mislina dziedukas.
Pardavė dziedukas kumelaitį, nusipirko kumelaitės kiaušinį ir aina patentytas namo. Parajis ir sako:
„-Bobut, parnešau kumelaitės kiaušinį, dar tau raiks nedėlių an jo pasėdėc, kumelukų išperėc.“
Pasodzino dziedukas bobutį an to kumelės kiaušinio, apkamšė skudurais, kad minkščiau būtų. Sėddzi bobutė dzienų, sėdzi kitų, tracių, nusupo jau jai visus šonus ir nugarų, o kumeliuko kap nėr, tep nėr. Inširdo dziedukas, kad kumelukas neskyla, griebė tų kiaušinį, kap nešė laukan, kap jau tėškė jį kelman... O po tuoj kelmu kiškio gulėta...Kiaušinis cik tykšc, kiškis tik strykc iš po kelmo ir murūko miškan...
Paraina dziedukas namo dejuodamas:
„- Raikė ,bobut, tau dar an to kiaušinio pasėdėc, ba kumelukas jau su šersciu buvo, miškan nubėgo.“
Ca ir pabaiga.

(Papasakojo Stanislovas Česnuliavičius iš Marcinkonių kaimo)

Kap pas mergų bernas an pragėrų važavo

Senais čėsais žmonės gyveno ne tep, kap dabar. Ton pacon pirkion laikė ir ir gyvulius, ir pats su šaimu gyveno. Vištos- ar po pečium, ar an balkio užskridį nakvoj.
Rozų atvažau pas mergų bernas an pragėrų. Tuoj rozu motulė pakloj staltiesį, užkūrė pečių, ir kepa paucienį,- gi pavaišins svetelius. Tais čėsais paucienį kepdavo cik garbingiem sveciam. Iškepėkiaušinius, kad jau va ir neša in stalų su visu petelniu. O tuoj rozu višta nuok balkio ėmė ir pašiko ir papuolė ciesiai petelnion. Motulė blogai jau matė, tai ir ne apregėjo. Pastatė an stalo paucienį ir jau ragina svetelius valgyc. Ciej gi tic raukos, vos vos an šakutių kabina.
„-Sveteliai, valgykit, valgykit, negailėkit“,- ragina motulė.
„-Tai, kad mes valgom, kabinam, motula“,- atsako sveteliai.
„-Šūdų jūs ty valgot sveteliai“,- supyko motulė an jų žūrėdama.
„-Ne šūdų, ale aplink šūdų valgom, motula“,- atsakė sveteliai.

(Papasakojo Stavislovas Česnuliavičius iš Marcinkonių kaimo)

Kap pas mergų svotai atvažavo

Rozų pas mergų atvažavo svotai. Užsėdo visi už stalo, atkorkavojo butelį, o merga ir klausia:
„-Brangūs sveteliai, kuo gi norėtųt, kad jumi pavaišintumėm: ar iš šiknos smukusiu, ar tarpu rietų šutusiu, ar laižomu, ar spjaudomu..“
Pažūrėj svotai an mergos, gal jai su protu nesveika, atsistojo, padėkavojo, kepures an galvų ir pro duris. Tep ir išlėkė nieko nepešį.
O bernui žanycis vis ciek noris. Tai jis kitos subatos vakarų vėl žirgų kinko, važuoja su savo svotu in kitų mergų. Tį vėl už stalo svetelius susodzino, valgo užgerdinėja, o svotas ir porina, kap jiem jiem praitų nedėlių su mergu atsitiko, visi kvatojas, cik vienas dziedulis kertėn sėdėdamas, cik cyli, galvų linguoja. O kap juokas aprimo, dziedulis ir tarė:
„-Svotuli, ne merga dyrnabuvo, ale jūs pacys. Kap jinai jumi siūlė iš šiknos išsmukusio, tai galvon turėjo kiaušinį, tarpu rietų šutis buvo sūris, laižomas-medus, spjaudomas- žuvis,- o jūs nieko nesupratot.“
Pricilo, nusminė bernas su svotu, kad per savo durnumų tokių razumnų mergų pražiopsojo.

(Papasakojo Gaidienė Pranė iš Marcinkonių kaimo)

Kap Benediktui plaukus ataugino

Gyveno rozų kaiman Benediktas. Sumanus, geras vyras, būtų gal ir gražus, ale an galvos nei vieno plauko neturėjo, plikėn kap an zerkolo saulė atsispindėjo. Kentėjo dėl to vyras, ba jaunas dar buvo. O vyrai sumislijo iš jo pasišaipyc. Nu kų, susrinkopircin, sėdzi, apie gyvenimų rokuojas. Sėdzi ty ir Benediktas, kojas šucina bliūdan užmerkis. Žvylgc vyrai an Benedikto, šypc ir garsiai tarias terpu savį:
„-Ogi žinau, vyrai, gerų rodų, kap plaukai ataugyc“,- sako Markausko Stasys.
„-Nugi, nugi, tai jau meluosi“,-sukruta vyrai.
„-Dzievaš, cikra prauda, jau ne vienas tep plaukus atsiaugino“,- porina Stasys, cik tai raikia, kap ataini pircin, prispylc bliūdan vandenio, tadu an jo atsisėsc ir pripersc, kad nat vanduoj bliūdan užputot. Tadu tuoj vandeniu raikia galvų išplauc. Tai jau po nedėlios kap mat plaukai atauga ir ne bilia kokie, až nat garbuoci.
Visi vyrai gardzai juokias, cik vienas Benediktas kap pucino vuogaitė nuraudzis ligi ausų sėdzi.

(Papasakojo Algirdas Antulis iš Marcinkonių kaimo)

Zvengiau susiriesdamas, linkiu ir jums to paties. Daugiau tautosakiniu dzukisku juokeliu rasit cia: http://www.sakalai.lt/pasakojimai.htm#_Trys_tėvo_pamokymai

Thursday, December 13, 2007

Ispanija prisiminus... / recordar la España...


Jola grizo is Ispanijos, pripasakojo man vel visokiu smagumu kokius ji ten apturejo ir man taip labai uzsinorejo grizti nors trumpam i sita miela Galicijos miestuka Ourense... Vel susitikti tuos mielus zmones su kuriais teko pajausti, atrasti Ispanija. Koks trumputis sis gyvenimo akimirksnis, taciau koks sviesus, kad galeciau dziaugtis visa gyvenima tai prisimindamas...
Sokti per nakti ispanu fiestoje... pliuskentis termose... nusitrenkti i termas gerti vyno... kilogramais valgyti mandarinus ir mokintis ispanu kalbos... Virti makaronus ir pliurpti iki isnaktu virtuveje... begioti maratonu etapuose... skanauti nematytas juros gerybes... bandyti perprasti ispaniskos ziemos silumos ipatumus ir zmoniu temperamenta... Si karta laikas lenkiasi patirtiems isgyvenimams. Tai neisdildomi ispudziai. Saunieji mano, mes dar susitiksime. Iki pasimatymo!

Esta semana, Jolanda volvió de España y me dijo todas las cosas felices, que ella tenía otra vez. Por esa razón yo conseguí un deseo grande para vuelta a Galicia, Ourence, por un tiempo corto... Deseo conocir toda esa gente amistosa, con quien yo descubrí y sentía España. Esto tomó tiempo muy corto de mi vida, pero la dio las memorias de gran alcance para toda la vida después... Mis amigos, nos vemos. Hasta la vista!

Nuotraukose: (virsuj) buve butuko sugyventiniai Marin (Fr), Jola (Lt) ir Toma (Fr). (Apacia): miela vietele ant senojo romaniskojo tilto esancio butuko kaiminysteje. Patricia, Toma, Marin ir nauji savanoriai (fotografuota 09.12.07)

Friday, December 07, 2007

Statau nama / Construyo la casa del amigo

Laisvalaikiu padedu draugui statyti nama. Tai man paciam puiki mokykla dirbti kartu su murininku, staliumi, elektriku. Ispyleme grindis vonioms ir pirtelei, o sekantis darbas bus grindu dejimas. Dar laukia peciaus murijimas.

Namai Norvegijoj labai daznai stovi ant kalno slaitu. Tad pries isdygstant namui, nusprogdinama dalis uolos. Cia paprastai buna rusys, skalbimo kambarys ar garazai. Ismurijamas fundamentas, ir ant jau lygaus muro pagrindo dedama laikancioji remine namo konstrukcija. Dar neapsiltintose sienose isvedziojami izoliuoti elektros kabeliai, san. mazgai, po to siena siltinama akmens vata: is isores dedama kvepuojanti vejo-dregmes plevele, po to eina 15 cm akmes vatos, vel stora polietileno plevele (dreigmei is isores sulaikyti) ir 5 cm akmes vatos. Tokia apsiltinta siena apkalama lentelemis.
Namas bus apsildomas "vanduo-oras" siluminiu siurbliu, kuris susildyta vandeni varines po visa nama, po grindimis isdestytomis slangomis (apacioje nuotraukoje desineje). Radijatoriu nera. Priedo, jei staiga neliktu elektros, bus pecius.
Stogo izoliacija 25 cm storio, kiek girdejau, del mazesnio energijos sunaudojimo, statant namus ateity bus reikalaujama, kad stogo izoliacija butu 40 cm...
Siaip, tradiciniu, velena dengtu stogu norvegai atsisako, nes tada tam reikalinga zymiai stipresne namo konstrukcija, kas atsiliepia kisenei. Tad atsiradus ivairioms apsiltinimo medziagoms ir stogo dangoms, norvegai racionaliai renkasi modernuma.


Nuotraukose: (virsuje) skiedinio ruosimas grindu ispylimui.
(Apacioje, kairej) namas, jo vidus, sienu karkasai.
(Apacioje, desinej) busimas gyvenamas kambarys: sildomos grindys, balta plevele, kad negirgzdetu grindys, dedamas laminatas.

Monday, December 03, 2007

nori dirbti Norvegijoj?

Atejo zinute is mano draug norvego, kad jis iesko 1-2 angliskai kalbanciu darbuotoju savo firmoje. Taigi, konkretus pasiulymas dirbti. Darbas markiziu ir zaliuziu gamyboje. Uzdavinys butu "megzti" zaliuzes. Darbo salygos:
- darbas legalus,
- atlyginimas tarifinis - 120 Nok/h,
- darbo diena neribojama (galima dirbti virsvalandzius),
- yra gyvenamas plotas,
- darbas prasidetu kova ir baigtusi liepa. Vasara nebesezonas.

Pats dirbau ten, bet dabar dirbu kitoje vietoje. Apsispresti reiketu iki gruodzio 17. Parasyk, su jumis jei tiksit, susisieks darbdavys pats.