Kelione yra gyvenimas, visa kita, pries tai ir po to, tik stovejimas

Saturday, July 26, 2008

Márkomeannu

Nuo treciadienio, liepos 23 iki savaitgalio pabaigos, Evenes komunoje vyksta samiu kulturos dienos - Markomeannu, kas isvertus is sios finougru seimos kalbos reiskia "nedidelis sujudimas kaime". Atsigavus ir stiprejant samiu tautos savimonei (bent jau norvegijos samiu bendruomeneje), svente rengiama jau 9-ta karta Gállogieddi (kas isvertus reiskia "akmens pieva") - gruntiniu samiu lauko muziejuje.
Penktadienis buvo skirtas maziesiems, todel si diena man buvo idomiausia. Cia vaikams buvo galima issipaisyti ir isdailinti ivairiausiais rastais ne tik savo guminius batus, bet ir savo veiduka ir pasivertus feja ar kokiu drugeliu darytis ivairius rankdarbius is vilnos bei vakare klausytis samiu muzikos koncerto vaikams. Nors, tiesa sakant, tikejausi, jog vaikams bus daugiau atrakciju. Taip pat buvo galima paskanauti samisku patiekalu, taciau labiausiai seile varvejo pagalvojus apie dziovinta elnio mesa... tik "kandziojosi" jos norvegiska kaina.
Dienos metu vyko tradicines samiu medicinos pristatymas - cia buvo pasidalinta ir padiskutuota apie gydymo metodus, apie kuriuos nudienos medikai kalba tik puse lupu - akupunktura, uzkalbejimu ir vaistazolemis. Labiausiai mane uzkabino uzkalbejimas - religiniu istrauku, maldeliu kartojimas. Tai vyksta tyloje, pacientas-gydytojas santykiu, uz ka samanas neima atlygio.

Veliau seke toks gana nevaikiskas koncertas vaikams bei nauju samiu jaunimo atstovu (virsutine nuotrauka), kuriu misija yra vazineti po sali ir pristatyti samiu kultura, pristatymas. Vakare, koncertavo ivairios samiu muzikos grupes ir dienos pabaiga vainikavo "joike" (lietuviskai atitikmuo greiciausiai butu raliavimas tik cia jis vyksta burna) varzybos.
Festivalis patiko savo jaukia atmosfera ir paprastumu. Idomiausia, kad siame festivalyje sutikau sveicara Marciello, ceka Piotr (zinantis kas per miestas yra Klaipeda), prancuza Mathias bei tris ruses.

Monday, July 21, 2008

savaitgalio iskyla

Savaitgali isplaukem vakarejant pasizvejoti, pasigaudyt krabu, iki ruoniu salos, bandyti ciuozti vandens pavirsiumi be vandens slidziu (pasirodo - reikia daugiau treniruociu), pasibut ir issikept zuvies issilaipinus laukinese salose... nors grizom tik paryciais, taciau saule taip ir nenusileido...


Tuesday, July 08, 2008

Negestantis zidinys

Su seimyna kai dar vaikai buvom, vaziuodavome kasmet grybaut ir uogaut ir tai budavo ypatingas laikas. Tetis pririnkdavo daugiausiai ir svariausiai, jis visiems mums buvo pavyzdys ir uzsispyrimo mokytojas. Dabar suprantu, kad man labai reikejo tecio, buti kartu su juo, matyti koks jis pasitikintis, drasus ir stiprus. Norejau buti toks kaip tetis. Galima sypsotis prisiminus kaip vaiku darzelyje mes berniukai gincydavomes kurio tetis stipriausias... O mama buvo ir yra graziausia, nors del to gal gincydavosi tik mergaites, nezinau, reiketu sesers paklausti. Pamenu, kai vienas svecias paklause - kuri is tevu labiau myliu, tada sumelavau ir pasakiau, kad myliu abu po lygiai, nors buvo kitaip. Vaikystej gavojau, kad mama myliu labiau, o tecio bijau, o dabar galima pazvelgti i viska kitomis akimis... Kas gali buti nuostabiau uz pilnavertiska seima? matyti kaip tevai vienas kita myli, matyti tai zvilgsniuose ir prisilietimuose... Vis tik, zemai lenkiu galvas pries mamas, kurios savo neissenkancia kantrybe ir isstikimybe, akiu siluma silde ir issaugojo seimos zidinius, ir dekoju tevams, nepasirinkusiems "lengvesnio kelio". Si neuzgesinto zidinio sviesa persidave mums ir atiteks musu vaikams...

Monday, July 07, 2008

Fiordo paslaptys / Secretos de los fiordos

Nuo lovos, kuri stovi prie didelio lango matosi fiordas. Jis labai megsta mainyti savo spalvas - kartais buna tamsiai melynas, - tada jis daznai buna pasisiauses. O kartais, ypac rytais - lygutelis, tarsi juodas veidrodis. O stai jau kelinta diena fiordas pasipuoses turkio spalva. Prasidejo vandens zydejimo metas. Pro atvira langa girdisi slamantys medziu lapai, o kartais ir tylus tolimas bangu osimas. Hipnotizuoja ziureti ir isijausti i visa tai...
Is juros nejucia atslenka baltas rukas ir paslepia kitoje zaliosios salos puseje matomus snieguotus kalnus, arba kartais jis paslepia ir visa sala. O buna, kad ir viska ivelia tarsi i balta vata... Tada yra matyti tiktai baltas niekas. Po juo pasislepia fiordas. Ko gero tam, kad niekieno nematomas pasikeistu spalva... Visi mes turime tureti paslapciu...

Laime / Lykke / Suerte

Isbegau namo... kelias veda uksmingu vesiu misku, tamsus barzdoti eglynai sugeria saules sviesa ir tik retas spindulys glosto puria zalia samana. Zvyruotas dregnas keliukas sugeria mano zingsnius... tylu... sviezus oras kvepia tyruma, samanomis, misku, rodos, juo ne kvepuoji, o tiesiog geri...
Kiek toliau, isbegus is misko, prie sodybu gyvatvoriu zieduose duzgia kamanes ir bites, soduose zadzia pauksciai ir vaikai... Negaliu atisuostyti baigianciu nuzydeti alyvu, taciau "penkialapes laimes" jose neiskau, nors suploju delnais balta zirga isvydes...

atsitiktinumu nebuna / tilfeldighet fines ikke

Nuotraukoje - visi lietuvaiciai. Kur? kazkur norvegu zemej, uz poliarinio rato, kur gal but elniu daugiau nei zmoniu... likimo suvesti. Vedami savo svajoniu, kaip tose pasakose - iskeliave ieskoti laimes kitose karalystese. Kiek is musu sugris namo?
Pamenu, pries pora savaiciu, savo uzkampiame kaimelyje, toli nuo didziuju miestu, i kalna keliu, kuris baigiasi akligatviu viename ukyje, isvydau kylanti balta automobiliuka lietuviskais numeriais... Kaip norejau juos sutabdyti, pasilabinti, isgirst lietuviska sneka, pamatyt lietuviska veida... Smagu sutikti savo tautiecius ten, kur rodos lietuviska balsa gali isgirsti tik ausinese kalbantis ir susimatyti kameromis "skype"... Ir ka jus manot - po poros savaiciu, mieste i kuri vaziuoju retai, viename didziuliu prekybcentriu, prie vienos is daugelio kasu uz nugaros isgirdau lietuviska sneka. Tai buvo tie patys zmones su kuriais norejau susitikti. Pasirodo, jie taip pat girdejo, kad siose vietovese dirba lietuvis ir norejo susitikti. Ir tai ivyko. Paprasta. Ar tai atsitiktinumas? manau ju nebuna, yra tik musu norai, troskimai, mintys...