Per radija girdejau, kad norvegai bukstaudami del artejancios krizes nebevaziuoja i keliones ir ziema atsotogauja savo salyje, del ko isaugo ziemos laisvalaikio centru uzimtumas.
Galvojant apie atostogas ir norvegu laisvalaiki, reikia butinai pamineti ju laisvalaiko namukus - norvegiskai "Hytte". Cia norvegai megsta sutikti baltas Kaledas, svesti Velykas ar seimos sventes, praleisti atostogas ar siaip ramiai leisti laika. Norvegijos trobeliu asociacijos (Norges hyteforbund) duomenimis siuo metu salyje yra apie 420 000 trobeliu. Daznai neturintys savo trobeles, ja gali pasiskolinti is savo tevu, ar artimuju. Statistikos duomenimis kas ketvirtas seimos ukis planuoja isigyti savo trobele.
Hyttes paprastai buna statomos kur nors graziose salies vietose kurios cia tikrai netruksta - kalnuose, prie upiu, ezeru ir pan. Paradoksas, taciau po truputi isisiubuojant pasaulinei finansu krizei, stabilizuojantis ir krentant nekilnojamojo turto kainoms, o nauju namu statybas ir pardavimus sukauscius letargui, susidomejimas hytemis ir paklausa zemes sklypams joms nemazeja. Didelei daliai busimuju hytes savininku uzsigeidus savo svajones, iki jos issipildymo reikia laukti eileje apie pora metu, kol vietine statybos kompanija uzsakyma ims perkelti nuo breziniu i realybe.
Ne naujiena jei tokiuose namukuose nera elektros, vietoves nedengia mobilaus telefono tinklai, o tualetas yra lauke. Taciau priprate prie patogumu norvegai atnaujina senasias savo "oazes" ar perka zeme ir statosi naujus namukus su visais patogumais. Ten kur nera galimybes, elektra gaminama saules bateriju ar generatoriu pagalba. Vidutines namuku kainos svyruoja apie 2-3 mln. kronu (800 tukst.-1,2 mln. Lt). Trobeles isigijimas norvegui reiskia investicija i gyvenimo kokybe. Vertinant namelio kaina, dideli vaidmeni vaidina ne tik statybos medziagu ir darbu kaina, bet ir zinoma vieta. Nuo slidinejimo trasos nutolusios nuo 700 iki 1500 m hytes verte gali siekti geriausia galima kaina. Sutvarkytos ir su visais patogumais trobeles verte gali siekti ir milijoną kronu. Kainos aukstesnes ir trobeliu esanciu auksciau nei 900 m. virs juros lygio. Tai grindziama tuo, jog aukstai kalnuose ziemos periodo metu, greiciausiai* visada bus sniego. Kaip taisykle, nuo 2000 metu pastatytos trobeles yra brangesnes anksciau statytu atzvilgiu.
Vyresnioji norvegu karta megsta savo laisvalaiki leisti gamtoje ar tvarkant ir atnaujinant savo trobeles. Man tai primena musu tevu pomegi vaziuoti i sodus. Vien 2008 m. hytčių renovacijai išleista apie 10 milijardu kronu. Prie sito fakto reikia pamineti dar viena - praejusia savaite Norvegijos vyriausybe salies bankams isdalino 100 milijardu kronu ju veiklai stabilizuoti ir paskolu palukanoms sumazinti. Sulyginus siuos paskutiniuosius faktus, galima daryti isvada, jog daugelio norvegu svajonei issipildyti nera jau taip ir neimanoma.
________
Gal but tai tik mano vieno nuomone, taciau kaip bebutu gaila, bet ir Norvegijoje jau jauciasi klimato kaitos padariniai. 2008 m. Kaledas puse Norvegijos, nuo Trondheimo iki aukstai siaureje esancios uzpoliares, sutiko be sniego... Vaikysteje, apie 20 metu atgal, tokius pacius procesus buvo galima matyti Lietuvoje, - dar buvo normaliu ziemu, su metrinemis pusnimis, kurios dabar jau retas pastovus reiksinys Lietuvoje.
