The Money Crowd
"XVII amziaus pradzioje neiprastas pakvaisimas apeme visa sali: Olandija istiko manija pirkti tulpes. Amsterdame, Roterdame ir Harleme atsirado birzos, kuriose buvo sutelkta tulpiu svoguneliu prekyba. Kainos neitiketinai pakilo. Vienos retos veisles ("Semper Augustus") svogunelis, kuri anksciau buvo galima isigyti beveik pusvelciui, dabar kainavo 5300 florinu. <...>
Pakvaisimas apeme visus visuomenes sluoksnius. Ukininkas atidave savo ferma uz vieninteli "Semper Augustus" svoguneli. Jis buvo isitikines, kad kainos ir toliau sparciai kils, ir sanderis duos jam didziuli pelna. Harlemo pirklys puse savo turto maine i kita reta svoguneli. Nuo Hagos iki Zeiderzes daugelis gatves prekiautoju, jureiviu ir padieniu darbininku, paverte visa savo turta florinais, skubejo nusipirkti tulpiu svoguneliu. <...> Tam tikra laika viskas klostesi gerai. Ir uzsieniecius buvo apemusi tulpiu pirkimo karstlige <...> pinigai uz parduotas tulpes eme plaukti i sali. didejants pinigu srautas sukele astronomini pirmojo butinumo prekiu, namu ir ukiu kainu kilima. Tikejimas tulpemis tapo nacionalinio tikejimo dalimi. <...> Prekybai priziureti buvo skiriami specialus igaliotiniai. Notarai pasivadindavo "tulpiu notarais" ir tapdavo svarbiausiais valdininkais miestuose.
<...> Svarbiausi sanderiai buvo pazymimi banketais. I sventes susirinkdavo simtai zmoniu, o patalpos buvo puosiamos zydinciomis tulpemis.
Netiketai visa tai baigesi. Stambieji zemvaldziai, augine tulpes, nusprende, kad uzteks. Jie ir toliau dirbtinai laike aukstas kainas, samoningai ribodami pasiula ir skleisdami tarp lengvatikiu gandus, kad kai kurios veisles labai vertingos <...> o kitos ir visiskai unikalios.
Nugriebes finansine grietinele, zemvadziu sindikatas nutrauke dideliu kainu palaikymo politika ir ismete i rinka didziuli kieki svoguneliu, tarp kuriu buvo ir daugybe "retu" veisliu. Pasklidus naujienai prasidejo panika. "Retu" svoguneliu savininkai, kurie, kad galetu juos isigyti, buvo pardave savo namus, ukius ir imones, beviltiskai bande rasti pirkeju, bet sie dingo. Per dvi savaites svogunelio kaina (skaiciuojant JAV doleriais) nuo 900 dol nusmuko iki 100 dol. Dar po keturiu savaiciu jis buvo pardavinejamas po 12 dol. Praejus keliems menesiams, svaininkas buvo laimingas, jegu jam pavykdavo uz ji gauti 12 centu.
Sali apeme pyktis. <...> Tik nedaugelis izvalgiu verteivu, susikrove didziulius turtus is svoguneliu tada, kai kainos dar buvo dideles, isveze pinigus is salies ir paverte juos svarais sterlingu, prancuzu frankais ar nekilnojamuoju turtu Vokietijoje. O kiti, tik trumpam akimirksniui is nieko iskile i turtuolius, vel atsidure dugne. Turtingi pirkliai virto elgetomis."
Pinigai - aktuali tema visais laikais, bent jau tais, kiek istorija apie juos byloja. Preita savaite maloniai praleidau laika skaitydamas amerikieciu zurnalisto Dana L. Tomas knyga "Piniguociu dinastijos" (The Money Crowd). Idomu tai, kad knyga parasyta dar 1972 m. taciau aprasomos temos labai siejasi su siandiena, ypac taip isgarsintos finansines krizes aktualijose. Cia galima suzinoti apie infliacija, jos eiga ir padarinius, bei kaip nuo jos saugojosi ir vis saugojasi seimos, jau simtmeciais paveldincios milziniskus savo proteviu palikimus.
Autorius pateikia turtingu seimu-dinastiju pinigu uzdirbimo, isaugojimo ir investavimo is kartos i karta mechanizmus, salia to pateikdamas pikantisku smulkmenu is piniguociu gyvenimu. Idomios gyvenimiskos seimu, net saliu istorijos, sprendimai, poelgiai. Pateiksiu keleta istrigusiu citatu.
Apie infliacijos (infl.) pavojinguma:
38 psl. "Infl. ir pinigu nuvertinimas imperatoriu laikais buvo pagrindines veiksnys suzlugdes Senoves Roma. Prancuzijos revoliucijos metu spartus nuvertinimas Revoliucinio trubunolo isleistu pinigu <...> sukele dideli sukciavima, buvo svarbiausia Revoliucijos pralaimejimo ir Napoleono atejimo i valdzia priezastis.
Nesulaikomas Infl. didejimas Vokietijoje 3 des. pradzioje nuskurdines milijonus vokieciu padejo iskilti nacizmui ir ateiti i valdzia Adolfui Hitleriui.
Ir dabartines vyriausybes, lendancios i vis didesnes skolas, kurias jos bando ismoketi spausdindamos daugybe popieriniu pinigu, is tikruju niekuo nepadengtu ir remiamu is esmes politiniais pazadais, kelia savo pilieciams baisios katostrofos gresme".
39 psl. "Milijonai zmoniu miestuose, perkantys kiausinius, ir apsukrus spekuliantai prekiu birzose, parduodantys ir pekantys simtus milijonu kiausiniu, turbut niekada negalvojo apie vistas. Neabejotina, kad tie prekiu birzu veikejai perka ir parduoda daugiau kiausiniu negu ju sudejo visos vistos per visa istorija. Jie taip pat perka ir parduoda daugiau sidabro negu jo bet kada buvo ir galbut bus iskasta. Jie pamirso, kad kiausinis yra kazkas daugiau nei skaicius knygoje. Butu protinga, jeigu birzos prekiautojai isteigtu komiteta salies fermoms patikrinti ir vistoms suskaiciuoti. Jie galetu pranesti: "Daugelio milijonu kiausiniu, kuriuos mes pirkome ir pardaveme, nera ir negali buti gamtoje. Is tikruju mes ne kazka perkame ir parduodame. Mes varzomes vienas su kitu, kuris is musu apsukresnis".
Kazkas panasaus dedasi ir su pinigais. Daroma prielaida, kad pinigai gali buti paverciami kazkuo. Pavyzdziui, uz doleri galima nusipirkti tam tikra kieki kiausiniu arba mesos, kvieciu ir t.t. Taciau jeigu jus suskaiciuosite viso pasaulio prekes, o paskui palyginsite su pinigu kiekiu, tai pamatysite, kad vargu ar atsiras toks prekiu kiekis, kuris atitiktu cirkuliacijoje esanciu pinigu kieki".
"Salies finansine galia priklauso ne nuo to ka turi vyriausybe, o nuo to, ka turi jos liaudis".
Apie tauriuosius metalus:
Aukso ir sidabro kasybos imoniu, daranciu itaka visam pasauliui, savininkas Engelhardas jaunesnysis, jas paveldejes dar is savo tevo (rasytojo I. Flemingo "Goldfingerio" prototipas knygoje apie James Bond) taip maste apie turiuosius metalus (74 p.): "...aukso ir sidabro teikiamos galimybes gauti pelno daug didesnes, negu iki siol buvo isiaizduojama. Aisku, kad tas investicijas galima taip pat greitai realizuoti, kaip ir grynus pinigus, ir kad jos yra ypac vertingos tomis aplinkybemis, kai pasaulio ekonomika is esmes turi infliacini pobudi. <...> Dabar, kai pasaulis sliauzia i gilejancia valiutos krize, kai dideja infliacija, auga nedarbas ir zlunga indelininku planai apsaugoti savo kapitalus, "misterio Goldfingerio" samprotavimai ir prognozes diena is dienos atrodo itikimesni".
Apie kai kuriuos Sveicarijos bankus:
47 p. "<...> Sveicarijos bankininkai labai uzsidare savame rate. Pasaliniam zmogui sunku pakliuti i sia bendruomene ir ikurti banka edelveisu zemeje. Kelios aristokratu bankininku seimos, kildinancios save is Kalvino laiku, dominuoja finansineje bendruomeneje ir kaip nuo maro bega nuo prozektoriu sviesos. Aristokratiski bankai Zenevoje net vengia kabinti iskabas ir nurodyti savo adresus. Klientams su kuriais jie turi reikalu, nereikia pasakoti, kur juos surasti. Bankininkai gyvena elegantiskos praeities pasaulyje. Viena garsi banko firma, priklausanti Piktetu seimai, iki siol naudojasi XVIII a. baldais, paveldetais is proteviu, ir jos vadovai isblykstu is baimes, jeigu jiems kas nors duotu minti naudotis skaiciavimo masina. Kiekvienas Piktetu klientas apie saskaitu bukle gauna pranesima, parasyta ranka ant ypatingo vardinio popieriaus. Negalima net isivaizuodti, kad butu pasiusta ne individualiai israsyta saskaita".
Apie briliantus:
214 p. "<...> briliantai yra kur kas patikimesni negu pinigai banke. Jie issaugos savo verte ir tada, kai sermuoneliu kailiai pasidarys nebemadingi, o "mersedesai" taps slamstu."
Pokario Japonijos suklestejimas:
222 psl. "Pakilusi is griuvesiu Japonija tapo 3cia pasaulyje pramonine valstybe (po JAV ir TSRS), <...> karinis pralaimejimas buvo postumis jai atgimti. Karo sugriovimai priverte sali, isvalius griuvesius, statyti naujas gamyklas ir diegti pazangiausia technologija. J. nereikejo dideliu lesu skirti gynybos reikalams, ji galejo pagrindine savo biudzeto dali skirti civiliniams tikslams.
<...> Paprastai jie supirkdavo kitose salyse patentus, gulincius lentynose, taciau neidiegiamus del dideliu gamybos reorganizavimo kastu".
Apie seno ir naujo susipynima, vienas zurnalistas apsilankes viename Japonijos pramones centre raso: "apie ryto grozi prie iejimo i masinu cecha; apie gluosnius, nusvirusius virs perpildytu gatviu; apie elegantiskus kimono, isstatytus parduoti krautuvese, kuriose pardavinejami ivairus niekniekiai; apie juros briza, virpanti ora, uztersta pramones gamybos atliekomis, ir visur matome orumo jausma kasdienybeje, atkaklia kova, kad butu issaugota senove, kurios neveikia permainos".
Pakvaisimas apeme visus visuomenes sluoksnius. Ukininkas atidave savo ferma uz vieninteli "Semper Augustus" svoguneli. Jis buvo isitikines, kad kainos ir toliau sparciai kils, ir sanderis duos jam didziuli pelna. Harlemo pirklys puse savo turto maine i kita reta svoguneli. Nuo Hagos iki Zeiderzes daugelis gatves prekiautoju, jureiviu ir padieniu darbininku, paverte visa savo turta florinais, skubejo nusipirkti tulpiu svoguneliu. <...> Tam tikra laika viskas klostesi gerai. Ir uzsieniecius buvo apemusi tulpiu pirkimo karstlige <...> pinigai uz parduotas tulpes eme plaukti i sali. didejants pinigu srautas sukele astronomini pirmojo butinumo prekiu, namu ir ukiu kainu kilima. Tikejimas tulpemis tapo nacionalinio tikejimo dalimi. <...> Prekybai priziureti buvo skiriami specialus igaliotiniai. Notarai pasivadindavo "tulpiu notarais" ir tapdavo svarbiausiais valdininkais miestuose.
<...> Svarbiausi sanderiai buvo pazymimi banketais. I sventes susirinkdavo simtai zmoniu, o patalpos buvo puosiamos zydinciomis tulpemis.
Netiketai visa tai baigesi. Stambieji zemvaldziai, augine tulpes, nusprende, kad uzteks. Jie ir toliau dirbtinai laike aukstas kainas, samoningai ribodami pasiula ir skleisdami tarp lengvatikiu gandus, kad kai kurios veisles labai vertingos <...> o kitos ir visiskai unikalios.
Nugriebes finansine grietinele, zemvadziu sindikatas nutrauke dideliu kainu palaikymo politika ir ismete i rinka didziuli kieki svoguneliu, tarp kuriu buvo ir daugybe "retu" veisliu. Pasklidus naujienai prasidejo panika. "Retu" svoguneliu savininkai, kurie, kad galetu juos isigyti, buvo pardave savo namus, ukius ir imones, beviltiskai bande rasti pirkeju, bet sie dingo. Per dvi savaites svogunelio kaina (skaiciuojant JAV doleriais) nuo 900 dol nusmuko iki 100 dol. Dar po keturiu savaiciu jis buvo pardavinejamas po 12 dol. Praejus keliems menesiams, svaininkas buvo laimingas, jegu jam pavykdavo uz ji gauti 12 centu.
Sali apeme pyktis. <...> Tik nedaugelis izvalgiu verteivu, susikrove didziulius turtus is svoguneliu tada, kai kainos dar buvo dideles, isveze pinigus is salies ir paverte juos svarais sterlingu, prancuzu frankais ar nekilnojamuoju turtu Vokietijoje. O kiti, tik trumpam akimirksniui is nieko iskile i turtuolius, vel atsidure dugne. Turtingi pirkliai virto elgetomis."
Pinigai - aktuali tema visais laikais, bent jau tais, kiek istorija apie juos byloja. Preita savaite maloniai praleidau laika skaitydamas amerikieciu zurnalisto Dana L. Tomas knyga "Piniguociu dinastijos" (The Money Crowd). Idomu tai, kad knyga parasyta dar 1972 m. taciau aprasomos temos labai siejasi su siandiena, ypac taip isgarsintos finansines krizes aktualijose. Cia galima suzinoti apie infliacija, jos eiga ir padarinius, bei kaip nuo jos saugojosi ir vis saugojasi seimos, jau simtmeciais paveldincios milziniskus savo proteviu palikimus.
Autorius pateikia turtingu seimu-dinastiju pinigu uzdirbimo, isaugojimo ir investavimo is kartos i karta mechanizmus, salia to pateikdamas pikantisku smulkmenu is piniguociu gyvenimu. Idomios gyvenimiskos seimu, net saliu istorijos, sprendimai, poelgiai. Pateiksiu keleta istrigusiu citatu.
Apie infliacijos (infl.) pavojinguma:
38 psl. "Infl. ir pinigu nuvertinimas imperatoriu laikais buvo pagrindines veiksnys suzlugdes Senoves Roma. Prancuzijos revoliucijos metu spartus nuvertinimas Revoliucinio trubunolo isleistu pinigu <...> sukele dideli sukciavima, buvo svarbiausia Revoliucijos pralaimejimo ir Napoleono atejimo i valdzia priezastis.
Nesulaikomas Infl. didejimas Vokietijoje 3 des. pradzioje nuskurdines milijonus vokieciu padejo iskilti nacizmui ir ateiti i valdzia Adolfui Hitleriui.
Ir dabartines vyriausybes, lendancios i vis didesnes skolas, kurias jos bando ismoketi spausdindamos daugybe popieriniu pinigu, is tikruju niekuo nepadengtu ir remiamu is esmes politiniais pazadais, kelia savo pilieciams baisios katostrofos gresme".
39 psl. "Milijonai zmoniu miestuose, perkantys kiausinius, ir apsukrus spekuliantai prekiu birzose, parduodantys ir pekantys simtus milijonu kiausiniu, turbut niekada negalvojo apie vistas. Neabejotina, kad tie prekiu birzu veikejai perka ir parduoda daugiau kiausiniu negu ju sudejo visos vistos per visa istorija. Jie taip pat perka ir parduoda daugiau sidabro negu jo bet kada buvo ir galbut bus iskasta. Jie pamirso, kad kiausinis yra kazkas daugiau nei skaicius knygoje. Butu protinga, jeigu birzos prekiautojai isteigtu komiteta salies fermoms patikrinti ir vistoms suskaiciuoti. Jie galetu pranesti: "Daugelio milijonu kiausiniu, kuriuos mes pirkome ir pardaveme, nera ir negali buti gamtoje. Is tikruju mes ne kazka perkame ir parduodame. Mes varzomes vienas su kitu, kuris is musu apsukresnis".
Kazkas panasaus dedasi ir su pinigais. Daroma prielaida, kad pinigai gali buti paverciami kazkuo. Pavyzdziui, uz doleri galima nusipirkti tam tikra kieki kiausiniu arba mesos, kvieciu ir t.t. Taciau jeigu jus suskaiciuosite viso pasaulio prekes, o paskui palyginsite su pinigu kiekiu, tai pamatysite, kad vargu ar atsiras toks prekiu kiekis, kuris atitiktu cirkuliacijoje esanciu pinigu kieki".
"Salies finansine galia priklauso ne nuo to ka turi vyriausybe, o nuo to, ka turi jos liaudis".
Apie tauriuosius metalus:
Aukso ir sidabro kasybos imoniu, daranciu itaka visam pasauliui, savininkas Engelhardas jaunesnysis, jas paveldejes dar is savo tevo (rasytojo I. Flemingo "Goldfingerio" prototipas knygoje apie James Bond) taip maste apie turiuosius metalus (74 p.): "...aukso ir sidabro teikiamos galimybes gauti pelno daug didesnes, negu iki siol buvo isiaizduojama. Aisku, kad tas investicijas galima taip pat greitai realizuoti, kaip ir grynus pinigus, ir kad jos yra ypac vertingos tomis aplinkybemis, kai pasaulio ekonomika is esmes turi infliacini pobudi. <...> Dabar, kai pasaulis sliauzia i gilejancia valiutos krize, kai dideja infliacija, auga nedarbas ir zlunga indelininku planai apsaugoti savo kapitalus, "misterio Goldfingerio" samprotavimai ir prognozes diena is dienos atrodo itikimesni".
Apie kai kuriuos Sveicarijos bankus:
47 p. "<...> Sveicarijos bankininkai labai uzsidare savame rate. Pasaliniam zmogui sunku pakliuti i sia bendruomene ir ikurti banka edelveisu zemeje. Kelios aristokratu bankininku seimos, kildinancios save is Kalvino laiku, dominuoja finansineje bendruomeneje ir kaip nuo maro bega nuo prozektoriu sviesos. Aristokratiski bankai Zenevoje net vengia kabinti iskabas ir nurodyti savo adresus. Klientams su kuriais jie turi reikalu, nereikia pasakoti, kur juos surasti. Bankininkai gyvena elegantiskos praeities pasaulyje. Viena garsi banko firma, priklausanti Piktetu seimai, iki siol naudojasi XVIII a. baldais, paveldetais is proteviu, ir jos vadovai isblykstu is baimes, jeigu jiems kas nors duotu minti naudotis skaiciavimo masina. Kiekvienas Piktetu klientas apie saskaitu bukle gauna pranesima, parasyta ranka ant ypatingo vardinio popieriaus. Negalima net isivaizuodti, kad butu pasiusta ne individualiai israsyta saskaita".
Apie briliantus:
214 p. "<...> briliantai yra kur kas patikimesni negu pinigai banke. Jie issaugos savo verte ir tada, kai sermuoneliu kailiai pasidarys nebemadingi, o "mersedesai" taps slamstu."
Pokario Japonijos suklestejimas:
222 psl. "Pakilusi is griuvesiu Japonija tapo 3cia pasaulyje pramonine valstybe (po JAV ir TSRS), <...> karinis pralaimejimas buvo postumis jai atgimti. Karo sugriovimai priverte sali, isvalius griuvesius, statyti naujas gamyklas ir diegti pazangiausia technologija. J. nereikejo dideliu lesu skirti gynybos reikalams, ji galejo pagrindine savo biudzeto dali skirti civiliniams tikslams.
<...> Paprastai jie supirkdavo kitose salyse patentus, gulincius lentynose, taciau neidiegiamus del dideliu gamybos reorganizavimo kastu".
Apie seno ir naujo susipynima, vienas zurnalistas apsilankes viename Japonijos pramones centre raso: "apie ryto grozi prie iejimo i masinu cecha; apie gluosnius, nusvirusius virs perpildytu gatviu; apie elegantiskus kimono, isstatytus parduoti krautuvese, kuriose pardavinejami ivairus niekniekiai; apie juros briza, virpanti ora, uztersta pramones gamybos atliekomis, ir visur matome orumo jausma kasdienybeje, atkaklia kova, kad butu issaugota senove, kurios neveikia permainos".
posted by Mindaugas at
12:13 PM
|
5 comments
