Kelione yra gyvenimas, visa kita, pries tai ir po to, tik stovejimas

What are words / Kas yra zodziai

2011-08-12T16:49:00.000-07:00

"Jei vienas zmogus gali isreiksti tiek neapykantos, pamanyk, kiek meiles mes galime isreiksti visi kartu." (1)
- Utøya tragedija (2) isgyvenusi Stine Renate Håheim

"Ji mego svajoti ir siusti pasauliui geras mintis..." - sake tevai apie dukra, zuvusia Utøya saloje. 18-metes laidotuvese savo paties isgyventa ir sukurta daina atliko jos megstamiausias dainininkas Chris Medina, atlikti sia daina zuvusiuju atminimui atvykes is JAV. Butent sia daina mergina klause kartu su savo seima pries jai isvykstant i stovykla Utøya saloje. Daina tapo Nr.1 Norvegijoje.

Sis teroro ispuolis suvienijo visa Norvegijos visuomene - didesniuosiuose karalystes miestuose zmones rinkosi i eisenas su raudonomis rozemis (Darbo partijos simbolis), prie Oslo katedros, Bergeno centre, Stavangeryje ir kituose miestuose gedintys zmones is visos salies sunese marias geliu, atsisveikinimo atviruku, dege zvakutes, renge paminejimo koncertus ir pan..... Norvegai pasirinko meiles, uzuojautos, rupescio vienas kitu kelia...

________
1. Citata originalo kalba: "Hvis én mann kan vise så mye hat, bare tenk hvor mye kjærlighet vi kan vise sammen.”

2. Liepos 22 d. Osle ivyko sprogimas (7 zuvusieji), o veliau ta pacia diena tas pats teroristas Utøya saloje saude i Darbo partijos jaunimo (AUF) stovykla susirinkusius dalyvius. Visa Norvegija sukretusioje tragedijoje zuvo apie 70 zmoniu, apie simtas suzeista. Savo manifeste, paaiskinanciame ispuolio motyvus ir isplatintame ta pacia ispuolio diena, teroristas isreiske kritika Darbo partijos per daug liberaliai politikai musulmonu integracijos Norvegijoje klausimu ir norejo "suduoti smugi partijos atsinaujinimui".

Tekšniavimas pelkėje

2011-08-11T05:00:00.000-07:00

Šiandien neįprastai šilta + 24 C pavėsyje ir jokio vėjelio... čia užpoliarėje, tokias vasaros dienas galima suskaiciuoti ant pirštų. Tekšniaudamas basnirčia brendu per išdžiūvusias pelkes. Neapsižiūrėjęs smukteliu ligi kelių juodan pelkes dumblan – kol traukiu kojas, pelke kliuksi, švokščia užsitraukdama...
Aplink purpurinės žalios, gelsvos, oranžinės, raudonos samanos džiugina akis... Šviesdami savo baltais pūkeliais viksnynuose siūruoja kur ne kur išsimėtę švylių lopinėliai, vanduo tarp jų šaltas, mat pratekantis. Kitur pelkė įšildyta saulės, tad braidžioti basomis po minkštučius, žliugsinčius jos patalus didžiulis malonumas... Aplink tylu, tarsi nė gyvos dvasios... tik virš širdelės formos pelkutes tyliai dūgzdami sparneliasi žaidžia du gražiai mėlyni laumžirgiai... smarkiai mušdamas sparnais, iš tankesnio viksvyno purpteli paukštukas... ausis pasiekia kažkur priekalnėse tilinžiuojantys besiganančių avių skambalų garsai... ir tas savitas durpių kvapas.. Kartais užeini – pelkė tarsi mirga geltonais, raudonais žiburėliais. Tai šviečia išnokusios ir benokstančios tekšnės. Prisirenku kibirėlį šių uogų karalienėmis tituluojamų uogų – bus desertas su grietinėlės kremu Kalėdoms.. mmm....

Ateitis priklauso mažosioms elektrinėms

2010-11-28T18:01:00.000-08:00

Didžiulių elektrinių, masyvių užtvankų ir milžiniškos intervencijos į gamtą laikai baigiasi. Dabar apie ateitį galvojančioms energetikos bendrovėms ima rūpėti mažieji elektros generavimo įrenginiai. Ateityje jie gali dramatiškai perkeisti energetikos sektorių.

Kalba eina apie elektros energiją generuojančių mini stočių mikrotinklus ir decentralizuotą elektros gaminimą. Realybėje tai reiškia, kad elektra gaminama (generuojama) vietiniuose tinkluose, šalia vartotojų, geriausia kuo mažesnės skalės įrenginiais ir tai gali vykti visiškai nedalyvaujant didžiosioms energetikos bendrovėms.
Tai nebūtinai turi būti hidroelektrinės. Tai gali būti vėjo, saulės, o taip pat bangų bei biomasės elektros generavimo elektrinės.
Be abejonės, šie tinklai susidurtų su iššūkiais, vienas kurių yra tai, kad energijos gamyba būtų tiesiogiai priklausoma nuo oro sąlygų ir vėjo. Dėl to reikia energiją arba kaupti kaupikliuose, arba jungtis į tinklą, kuriame energija generuojama iš keleto tipų energijos šaltinių. Tokiu būdu būtų galima užtikrinti stabilią energijos gamybą. Taip pat būtų galima nesunaudojamą energiją parduoti arba pirkti, kai jos gamyba būtų nepakankama.
Tokie tinklai turi turėti galimybę atsijungti visiškai nuo bendro tinklo ir toliau veikti atskirai, nepaisant, kad tarkim bendrasis tinklas būtų be elektros. Žinoma, tam yra visa eilė techninių reikalavimų, pvz. signalizavimui, valdymo sistemoms, energijos kaupimui.
Vokiečių kompanijos LichtBlick skaičiavimai rodo, (jie naudoja VW pagamintą elektros ir šilumos mini generatorių, kol kas varomą gamtinėmis dujomis) kad mažieji tinklai yra žymiai lankstesni reaguojant į energijos poreikius, lyginant su tiekėjais gigantais, kuriems energijos gamybos paleidimas ar sustabdymas yra sudėtingi procesai.
Tikiu, kad neužilgo ateis laikas, kai žmogus, jei panorės, galės tapti nepriklausomas nuo energetikos tiekėjų gigantų. Pasigaminti savo namams, šeimos poreikiams reikalingą elektrą ir šilumą asmeniniais energijos generavimo įrenginiais. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra nagingų žmonių energiją išgaunančių savadarbėmis vėjo jėgainėmis ar savais būdais panaudojantys saulės energiją. Tad sėkmės visiems pionieriams!

Šaltiniai:
Žurnalas „Expansjon Hålogaland“
http://www.youtube.com/
http://zir.lt

Ką atneša Adventas...

2009-12-12T11:22:00.000-08:00

Štai ir Adventas, ramiausias metų periodas, kai galima rasti laiko sustoti atsikvėpti, pažvelgti atgalios ir ivertinti nueitą kelią, - kur link eita ir kiek nueita, ko ieškota ir kas atrasta...
Šiandien, nežinau po kiek laiko, išbėgau pabėgioti. Tiesiog užėjo noras ir atsirado galimybės vėl pamankstini kojas, šviežiu miško oru išvalyti plaučius ir parikiuoti mintis. Mazytės, blizgančios "ciklopo" šviesoje snaiges gulė ant plaukų, akių, skruostu... atšviežindamos mano mintis, tirpdamos ir tekėdamos skruostais tarsi išplaudamos tai kas buvo pamiršta, kas užstrige... apie ką nepagalvota.

Dar prieš pora metų buvo aktualūs keletas svarbių dalyku, tačiau karščiausiai svajojau sutikti savo žmogų, sukurti šeimą... Šį periodą gražiausiai apibūdinti būtų galima žodžiais, kuriuos savo džiaugsmui, atradau vienoje iš Petro Zalansko ringuojamų dzūkiškų liaudies dainų... Štai kokį atsakymą man atnešė Adventas.

Tu pucine raudonasai, pucinėli raudonasai
Ko pavirtai in šalalį...

Ko pavirtai in šalalį, in šalalį neščeslyvų
O aš jaunas be dalalės...

Ainu keliu dainuodamas, ainu keliu dainuodamas,
Dalios, laimės ieškodamas...

Atsišaukė ma dalalė, atsišaukė ma dalalė
Anoj pusėj krašti marių.

Aik dalala šian kraštelin, aik dalala šian kraštelin
Jau aš tavį seniai laukiu

Jau aš tavį seniai laukiu, jau aš tavį seniai laukiu
Iš vargelio neišsitraukiu...

Savaitgalis, nuo darbų ramu. Šiandien apniukę ir dienos šviesos galima sakyti nebuvo. Bet tamsybių metas arteja link pabaigos, link šviesos sugrįžimo - Kalėdų. Vis dažniau pagalvoju apie artimesnius ar tolimesnius bet visus man brangius žmones... Uždainuoja Zalanskas, užsidegu žvakes, apsiaunu močiutės megztomis vilnonėmis kojinemis ir imu vakaroti svajodamas, tikėdamas ir žvelgdamas priekin...

Šviesa... iš praeities

2009-11-30T12:25:00.000-08:00

„(...) Jeigu kas nors vertingo yra tiek šiapus, tiek anapus, - tai aukštosios akimirkos, kurių metu žmogus išsiskleidžia Visatos pilnatvėje. Tu klausi, kas yra gyvenimas, ir aš atsakau: aukštosios akimirkos! Jos vienos padaro žmogaus gyvenimą tikrai vertingu. O mano didžiausias troškimas yra visus išmokyti geist tų aukštųjų akimirkų.
(…) Aš norėčiau visiškai atsiplėšt nuo nešvarios žemės ir gyvent pasauly, sukurtam "iš grynosios išminties", ir į viską žvelgt nuo tų mėlynųjų kalvų, kurios, nors žeidžia kojas, bet neteršia žaizdų, - su atlaidumu žemyn.
(…) Pasaulis yra vaizdas, gal geriau šešėlis, mestas į lūžinėjančias formas. Jis praeina. Tačiau reikia tenkintis tuo, ką turime. Prieš keletą dienų aš parašiau tokį eilėraštį, kuris dėl savo formos silpnumo negali eiti rodomųjų skaičiun. Vienas posmas skamba šitaip:

Aš nežinau, kodėl šiandien toks pavargimas
Sukaustė protą ir jausmus...
Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,
Pasauli, man prasmingas ir gražus.

Todėl mokėkime gyventi nors dūžtančiose formose. Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nušviest. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą. Ir ką aš padarysiu, jei mano žibintas silpnai šviečia.
Tačiau aš norėčiau, norėčiau visiems nušviesti kelius. Aš norėčiau, kad kas nors mane lyg degantį ugnies kamuolį išspjautų dangaus gelmėn. Ir aš tada šviesčiau virš jūsų galvų per visas dienas lyg nepasiekiama saulė.”

Iš Vytauto Mačernio laiško Bronei Vildžiūnaitei
Šarnelė, 1942.VII.12

Ruduo / Høst / Otoño

2009-09-19T07:59:00.000-07:00

Rugsejis. Kalnu virsunes tarsi pudra nubarste pirmasis sniegas, - keista ir grazu jas vel matyti pabalusias, po jas galutinai "nurengusiu" vasaros karsciu. Pimosios salnos nudabino kalnu slaitus margaspalve paklote. Jau ir naktis vis labiau isidrasina atsiriekdama dienos, kuri anksciau nupilta nenusileidziancios vasaros saules galejo vadintis poliarine diena...
Ruduo ima vis labiau alsuoti savo saltaja ir slapiaja puse, tad gera prisiminti paskutiniasias vasaros dienas... Gimus Gasparui ir sukakus menesiui visa mazyte seimynele traukem i melyniauti ir grybauti. O grybu - ir baravyku pulkaunyku ir slapukiu voveraiciu, o kas raudonikiu... kiek pavelavom prisirinkti teksniu (multebær), mat del siltos vasaros jos baigesi iki mums galejus issiruosti gamton.
Grazus ir ypatingas sis ruduo...

The Money Crowd

2009-03-16T12:13:00.000-07:00

"XVII amziaus pradzioje neiprastas pakvaisimas apeme visa sali: Olandija istiko manija pirkti tulpes. Amsterdame, Roterdame ir Harleme atsirado birzos, kuriose buvo sutelkta tulpiu svoguneliu prekyba. Kainos neitiketinai pakilo. Vienos retos veisles ("Semper Augustus") svogunelis, kuri anksciau buvo galima isigyti beveik pusvelciui, dabar kainavo 5300 florinu. <...>
Pakvaisimas apeme visus visuomenes sluoksnius. Ukininkas atidave savo ferma uz vieninteli "Semper Augustus" svoguneli. Jis buvo isitikines, kad kainos ir toliau sparciai kils, ir sanderis duos jam didziuli pelna. Harlemo pirklys puse savo turto maine i kita reta svoguneli. Nuo Hagos iki Zeiderzes daugelis gatves prekiautoju, jureiviu ir padieniu darbininku, paverte visa savo turta florinais, skubejo nusipirkti tulpiu svoguneliu. <...> Tam tikra laika viskas klostesi gerai. Ir uzsieniecius buvo apemusi tulpiu pirkimo karstlige <...> pinigai uz parduotas tulpes eme plaukti i sali. didejants pinigu srautas sukele astronomini pirmojo butinumo prekiu, namu ir ukiu kainu kilima. Tikejimas tulpemis tapo nacionalinio tikejimo dalimi. <...> Prekybai priziureti buvo skiriami specialus igaliotiniai. Notarai pasivadindavo "tulpiu notarais" ir tapdavo svarbiausiais valdininkais miestuose.
<...> Svarbiausi sanderiai buvo pazymimi banketais. I sventes susirinkdavo simtai zmoniu, o patalpos buvo puosiamos zydinciomis tulpemis.
Netiketai visa tai baigesi. Stambieji zemvaldziai, augine tulpes, nusprende, kad uzteks. Jie ir toliau dirbtinai laike aukstas kainas, samoningai ribodami pasiula ir skleisdami tarp lengvatikiu gandus, kad kai kurios veisles labai vertingos <...> o kitos ir visiskai unikalios.
Nugriebes finansine grietinele, zemvadziu sindikatas nutrauke dideliu kainu palaikymo politika ir ismete i rinka didziuli kieki svoguneliu, tarp kuriu buvo ir daugybe "retu" veisliu. Pasklidus naujienai prasidejo panika. "Retu" svoguneliu savininkai, kurie, kad galetu juos isigyti, buvo pardave savo namus, ukius ir imones, beviltiskai bande rasti pirkeju, bet sie dingo. Per dvi savaites svogunelio kaina (skaiciuojant JAV doleriais) nuo 900 dol nusmuko iki 100 dol. Dar po keturiu savaiciu jis buvo pardavinejamas po 12 dol. Praejus keliems menesiams, svaininkas buvo laimingas, jegu jam pavykdavo uz ji gauti 12 centu.
Sali apeme pyktis. <...> Tik nedaugelis izvalgiu verteivu, susikrove didziulius turtus is svoguneliu tada, kai kainos dar buvo dideles, isveze pinigus is salies ir paverte juos svarais sterlingu, prancuzu frankais ar nekilnojamuoju turtu Vokietijoje. O kiti, tik trumpam akimirksniui is nieko iskile i turtuolius, vel atsidure dugne. Turtingi pirkliai virto elgetomis."

Pinigai - aktuali tema visais laikais, bent jau tais, kiek istorija apie juos byloja. Preita savaite maloniai praleidau laika skaitydamas amerikieciu zurnalisto Dana L. Tomas knyga "Piniguociu dinastijos" (The Money Crowd). Idomu tai, kad knyga parasyta dar 1972 m. taciau aprasomos temos labai siejasi su siandiena, ypac taip isgarsintos finansines krizes aktualijose. Cia galima suzinoti apie infliacija, jos eiga ir padarinius, bei kaip nuo jos saugojosi ir vis saugojasi seimos, jau simtmeciais paveldincios milziniskus savo proteviu palikimus.
Autorius pateikia turtingu seimu-dinastiju pinigu uzdirbimo, isaugojimo ir investavimo is kartos i karta mechanizmus, salia to pateikdamas pikantisku smulkmenu is piniguociu gyvenimu. Idomios gyvenimiskos seimu, net saliu istorijos, sprendimai, poelgiai. Pateiksiu keleta istrigusiu citatu.

Apie infliacijos (infl.) pavojinguma:
38 psl. "Infl. ir pinigu nuvertinimas imperatoriu laikais buvo pagrindines veiksnys suzlugdes Senoves Roma. Prancuzijos revoliucijos metu spartus nuvertinimas Revoliucinio trubunolo isleistu pinigu <...> sukele dideli sukciavima, buvo svarbiausia Revoliucijos pralaimejimo ir Napoleono atejimo i valdzia priezastis.

Nesulaikomas Infl. didejimas Vokietijoje 3 des. pradzioje nuskurdines milijonus vokieciu padejo iskilti nacizmui ir ateiti i valdzia Adolfui Hitleriui.

Ir dabartines vyriausybes, lendancios i vis didesnes skolas, kurias jos bando ismoketi spausdindamos daugybe popieriniu pinigu, is tikruju niekuo nepadengtu ir remiamu is esmes politiniais pazadais, kelia savo pilieciams baisios katostrofos gresme".

39 psl. "Milijonai zmoniu miestuose, perkantys kiausinius, ir apsukrus spekuliantai prekiu birzose, parduodantys ir pekantys simtus milijonu kiausiniu, turbut niekada negalvojo apie vistas. Neabejotina, kad tie prekiu birzu veikejai perka ir parduoda daugiau kiausiniu negu ju sudejo visos vistos per visa istorija. Jie taip pat perka ir parduoda daugiau sidabro negu jo bet kada buvo ir galbut bus iskasta. Jie pamirso, kad kiausinis yra kazkas daugiau nei skaicius knygoje. Butu protinga, jeigu birzos prekiautojai isteigtu komiteta salies fermoms patikrinti ir vistoms suskaiciuoti. Jie galetu pranesti: "Daugelio milijonu kiausiniu, kuriuos mes pirkome ir pardaveme, nera ir negali buti gamtoje. Is tikruju mes ne kazka perkame ir parduodame. Mes varzomes vienas su kitu, kuris is musu apsukresnis".
Kazkas panasaus dedasi ir su pinigais. Daroma prielaida, kad pinigai gali buti paverciami kazkuo. Pavyzdziui, uz doleri galima nusipirkti tam tikra kieki kiausiniu arba mesos, kvieciu ir t.t. Taciau jeigu jus suskaiciuosite viso pasaulio prekes, o paskui palyginsite su pinigu kiekiu, tai pamatysite, kad vargu ar atsiras toks prekiu kiekis, kuris atitiktu cirkuliacijoje esanciu pinigu kieki".

"Salies finansine galia priklauso ne nuo to ka turi vyriausybe, o nuo to, ka turi jos liaudis".

Apie tauriuosius metalus:
Aukso ir sidabro kasybos imoniu, daranciu itaka visam pasauliui, savininkas Engelhardas jaunesnysis, jas paveldejes dar is savo tevo (rasytojo I. Flemingo "Goldfingerio" prototipas knygoje apie James Bond) taip maste apie turiuosius metalus (74 p.): "...aukso ir sidabro teikiamos galimybes gauti pelno daug didesnes, negu iki siol buvo isiaizduojama. Aisku, kad tas investicijas galima taip pat greitai realizuoti, kaip ir grynus pinigus, ir kad jos yra ypac vertingos tomis aplinkybemis, kai pasaulio ekonomika is esmes turi infliacini pobudi. <...> Dabar, kai pasaulis sliauzia i gilejancia valiutos krize, kai dideja infliacija, auga nedarbas ir zlunga indelininku planai apsaugoti savo kapitalus, "misterio Goldfingerio" samprotavimai ir prognozes diena is dienos atrodo itikimesni".

Apie kai kuriuos Sveicarijos bankus:
47 p. "<...> Sveicarijos bankininkai labai uzsidare savame rate. Pasaliniam zmogui sunku pakliuti i sia bendruomene ir ikurti banka edelveisu zemeje. Kelios aristokratu bankininku seimos, kildinancios save is Kalvino laiku, dominuoja finansineje bendruomeneje ir kaip nuo maro bega nuo prozektoriu sviesos. Aristokratiski bankai Zenevoje net vengia kabinti iskabas ir nurodyti savo adresus. Klientams su kuriais jie turi reikalu, nereikia pasakoti, kur juos surasti. Bankininkai gyvena elegantiskos praeities pasaulyje. Viena garsi banko firma, priklausanti Piktetu seimai, iki siol naudojasi XVIII a. baldais, paveldetais is proteviu, ir jos vadovai isblykstu is baimes, jeigu jiems kas nors duotu minti naudotis skaiciavimo masina. Kiekvienas Piktetu klientas apie saskaitu bukle gauna pranesima, parasyta ranka ant ypatingo vardinio popieriaus. Negalima net isivaizuodti, kad butu pasiusta ne individualiai israsyta saskaita".

Apie briliantus:
214 p. "<...> briliantai yra kur kas patikimesni negu pinigai banke. Jie issaugos savo verte ir tada, kai sermuoneliu kailiai pasidarys nebemadingi, o "mersedesai" taps slamstu."

Pokario Japonijos suklestejimas:
222 psl. "Pakilusi is griuvesiu Japonija tapo 3cia pasaulyje pramonine valstybe (po JAV ir TSRS), <...> karinis pralaimejimas buvo postumis jai atgimti. Karo sugriovimai priverte sali, isvalius griuvesius, statyti naujas gamyklas ir diegti pazangiausia technologija. J. nereikejo dideliu lesu skirti gynybos reikalams, ji galejo pagrindine savo biudzeto dali skirti civiliniams tikslams.
<...> Paprastai jie supirkdavo kitose salyse patentus, gulincius lentynose, taciau neidiegiamus del dideliu gamybos reorganizavimo kastu".

Apie seno ir naujo susipynima, vienas zurnalistas apsilankes viename Japonijos pramones centre raso: "apie ryto grozi prie iejimo i masinu cecha; apie gluosnius, nusvirusius virs perpildytu gatviu; apie elegantiskus kimono, isstatytus parduoti krautuvese, kuriose pardavinejami ivairus niekniekiai; apie juros briza, virpanti ora, uztersta pramones gamybos atliekomis, ir visur matome orumo jausma kasdienybeje, atkaklia kova, kad butu issaugota senove, kurios neveikia permainos".

Norvegijos atstovas Eurovizijai

2009-02-23T14:37:00.000-08:00

Savaitgali, Norvegijoje vyko Melodi Grand Prix - nacionaline atranka i Eurovizijos dainu konkursa. Is 8 dalyviu, ispudinga balsu persvara, surinkes 74,4% visu balsu (I vieta: 747.888, II vieta - 121.856 balsai), laimejo Alexander Rybak su savo paties kurybos daina "Fairytale". Daina patraukia demesi ir jei kalbeti nuo saves, tai visas reginys mane savotiskai pakyleja. Idomu tai, kad Aleksandras yra kilimo is Baltarusijos, todel laisvai sneka rusiskai. Tai ir originali daina bei choreografija persipynusi norvegu liaudies "laus" sokio motyvais, manau, pades jam siame konkurse Maskvoje surinkti auksciausius ivertinimus.
Didziausios sekmes linkiu Sasha Son su daina "Pasiklydes zmogus", ir tegu laimi gersiausias.

Vestuviu nuotraukos / Bryllupsbilder / Fotos de Boda

2009-02-21T09:10:00.000-08:00

http://picasaweb.google.com/dalia.dalele/Vestuves?authkey=0jyZ6U0PFtI#

Dabar yra dziaugsmas

2009-02-17T13:50:00.000-08:00

Treniruote. Salta. Aiskiame nakties danguje ryskiai ziba Sienpjoviu zvaigzdynas. Jausmas toks, tarsi saltis zvaigzdes dar paryskintu. Kazkur ties kalnu siluetais soka neryski Siaures pasvaiste. Pucia nesvetingas ziemos vejas ir negaliu ilgai stebeilytis dangun ispuostu mirganciais sidabro sietynais. Reikia judeti. Ant zemes tylu ir tamsu. Tik is tolo apsviecia ilgosios masinos sviesos, pastebi mano refleksine liemene, persijungia i trumpasias, prasilenkiam. Ir ramu. Kazkaip tokia mintis galvon atejo - pasitikint ir atsiduodant Dievo valiai, nebaisu kas ivyks siandiena ir ka atnes rytdiena... Dabar yra dziaugsmas.

Norvegiška svajonė - Hytte

2009-02-10T07:32:00.000-08:00

Per radija girdejau, kad norvegai bukstaudami del artejancios krizes nebevaziuoja i keliones ir ziema atsotogauja savo salyje, del ko isaugo ziemos laisvalaikio centru uzimtumas.

Galvojant apie atostogas ir norvegu laisvalaiki, reikia butinai pamineti ju laisvalaiko namukus - norvegiskai "Hytte". Cia norvegai megsta sutikti baltas Kaledas, svesti Velykas ar seimos sventes, praleisti atostogas ar siaip ramiai leisti laika. Norvegijos trobeliu asociacijos (Norges hyteforbund) duomenimis siuo metu salyje yra apie 420 000 trobeliu. Daznai neturintys savo trobeles, ja gali pasiskolinti is savo tevu, ar artimuju. Statistikos duomenimis kas ketvirtas seimos ukis planuoja isigyti savo trobele.

Hyttes paprastai buna statomos kur nors graziose salies vietose kurios cia tikrai netruksta - kalnuose, prie upiu, ezeru ir pan. Paradoksas, taciau po truputi isisiubuojant pasaulinei finansu krizei, stabilizuojantis ir krentant nekilnojamojo turto kainoms, o nauju namu statybas ir pardavimus sukauscius letargui, susidomejimas hytemis ir paklausa zemes sklypams joms nemazeja. Didelei daliai busimuju hytes savininku uzsigeidus savo svajones, iki jos issipildymo reikia laukti eileje apie pora metu, kol vietine statybos kompanija uzsakyma ims perkelti nuo breziniu i realybe.

Ne naujiena jei tokiuose namukuose nera elektros, vietoves nedengia mobilaus telefono tinklai, o tualetas yra lauke. Taciau priprate prie patogumu norvegai atnaujina senasias savo "oazes" ar perka zeme ir statosi naujus namukus su visais patogumais. Ten kur nera galimybes, elektra gaminama saules bateriju ar generatoriu pagalba. Vidutines namuku kainos svyruoja apie 2-3 mln. kronu (800 tukst.-1,2 mln. Lt). Trobeles isigijimas norvegui reiskia investicija i gyvenimo kokybe. Vertinant namelio kaina, dideli vaidmeni vaidina ne tik statybos medziagu ir darbu kaina, bet ir zinoma vieta. Nuo slidinejimo trasos nutolusios nuo 700 iki 1500 m hytes verte gali siekti geriausia galima kaina. Sutvarkytos ir su visais patogumais trobeles verte gali siekti ir milijoną kronu. Kainos aukstesnes ir trobeliu esanciu auksciau nei 900 m. virs juros lygio. Tai grindziama tuo, jog aukstai kalnuose ziemos periodo metu, greiciausiai* visada bus sniego. Kaip taisykle, nuo 2000 metu pastatytos trobeles yra brangesnes anksciau statytu atzvilgiu.

Vyresnioji norvegu karta megsta savo laisvalaiki leisti gamtoje ar tvarkant ir atnaujinant savo trobeles. Man tai primena musu tevu pomegi vaziuoti i sodus. Vien 2008 m. hytčių renovacijai išleista apie 10 milijardu kronu. Prie sito fakto reikia pamineti dar viena - praejusia savaite Norvegijos vyriausybe salies bankams isdalino 100 milijardu kronu ju veiklai stabilizuoti ir paskolu palukanoms sumazinti. Sulyginus siuos paskutiniuosius faktus, galima daryti isvada, jog daugelio norvegu svajonei issipildyti nera jau taip ir neimanoma.

________

Gal but tai tik mano vieno nuomone, taciau kaip bebutu gaila, bet ir Norvegijoje jau jauciasi klimato kaitos padariniai. 2008 m. Kaledas puse Norvegijos, nuo Trondheimo iki aukstai siaureje esancios uzpoliares, sutiko be sniego... Vaikysteje, apie 20 metu atgal, tokius pacius procesus buvo galima matyti Lietuvoje, - dar buvo normaliu ziemu, su metrinemis pusnimis, kurios dabar jau retas pastovus reiksinys Lietuvoje.

Geros nuotraukos kaina

2008-12-05T12:45:00.000-08:00

Kartą, per savo iššūkių mėgimą vos nenusisukau sau sprando. Noredamas nufotografuoti žymiąją Juodosios jūros pakrantėje stūksančią uolą pavadinimu "Burė" (rus. "Parus") kitu kampu, užsikabarojau į statoką uolėtą šlaitą kuris leidžiasi jūron. Kibdamasis į žoles ir kur ne kur kyšančias augalų šaknis užsiropščiau, nusifotografavau... Reikia leistis žemyn - aplink tik birus akmeningas laisvas gruntas, padengtas ilgiausiais pušų spygliais... Rankoms nėra kur užsikabinti, batai slysta dar labiau, dar bandau kiek kasti, rausti, rankomis pasidaryti nors mažytes duobutes, tačiau su siaubu imu jausti kaip į paskirus grumstus subyra mano "užsikabinimai" ir aš keldamas kamuolius dulkių, ant pilvo, išskėtęs rankas ir kojas imu šliuožti su pagreičiu apačion... Mane sustabdo keletu metrų žemiau augusi pušaite. Bet vis tiek reikia kažkaip leistis žemen. Išpila šaltas prakaitas, dulkės jau nebe motais, visu kūno paviršiumi bandau išnaudoti kiekvieną grumstelį, kad ir vėl nepradėti slysti. Matau kaip į šipulius sudūžta apačion nuspirti akmenys. Reikia laiko. Ramiai...
Pagaliau pasiekiu uolingą sienelę ir ką čia daugiau pasakot, - laimingai nusiropščiau. Nuotraukos tikrai nenuvylė ir tikra atgaiva buvo nusiplauti prakaita ir dulkes, nors ir ruduo, tačiau dar šiltoje Juodojoje jūroje.

Saugokis - briedziai kely!

2008-10-08T01:17:00.000-07:00

Praejusiais metais Norvegijos keliuose buvo suvazineta 6000 briedziu, elniu, stirnu, pranesa Centrinis statistikos biuras. Statistikos duomenimis didziausia galimybe sutikti siuos laukinius zveris kelyje yra spalio menuo. Pavojingiausia susidurti su briedziais. Didzioji dalis susidurimu ivyksta temstant tarp 18-20 valandu. Mokslininku manymu misko zveriu populiacijos mazinimas ir pakeliu valymas gali padeti sumazinti nelaimingu atsitikimu kelyje skaiciu. Susidurimas su stambiuoju misko zverimi padaro vidutiniskai apie 25 tukst. kronu (apie 10 tuks. Lt) materialine zala.

(parengta pagal Harstad Tidende 07.10.08)

Kelione per Pabaltiji

2008-09-13T06:56:00.000-07:00

Prisisotine ispudziais is Norvegijos ir Suomijos dar kiek pasigrozejome viduramzisku senuoju Talinu ir, palikdami visas kitas Estijos bei Latvijos grozybes ateities turams, patraukeme namu linkui. Pro Paldiski staciasias klintines juros pakrantes, Jogalos kriokli. Taip bevaziuodami link placiausio Europos krioklio Kuldigoj, viename mazame Latvijos miestelyje patekome i "vestuves", kuriose tuokesi leles. Beje, taip pat isbandeme ir tikru latviu vestuvininku draugiskuma uzsitrenkus masinos durelems kartu su raktu joje. Tada latviai visi linksmai puole bandyti savo bmw, audi, volvo, hiunday ir kt. automobiliu raktelius ir zinoma rezultatas buvo puikus. Kokio automobilio rakteliais buvo atrakintas musu senukas daihatsu si kart nutylesiu.

Toliau kelione driekesi per uksmingaja Liepoja ir ir sudauzytus carinius Karostos itvirtinimus. Taciau man niekas neatstos issimaudymo "lietuviskoje" Baltijos juroje, kur bangos liuliuoja ir baltas smelis "dainuoja" po basomis pedomis. Kur saulelydzio raudonis nutvieskia veida susildydamas siela... Cia jautiesi namuose, esi savas ir gali kalbeti savo kalba...

Kelione per siaures Skandinavija, samiu Suomija

2008-09-13T06:00:00.000-07:00

Kelione per Norvegijos Lofoteno salyna, pasizyminti dramatisku krastovaizdziu - kur kalnai dantytomis kalnu virsunemis staciai smenga juron, tiek kad cia gyvenantiems zmonems tenka gyventi "viena koja" juroje - nameliuose ant poliu. Atsiauriu oru ir sunkiu gyvenimo salygu uzgrudinti salyno zmones vertesi praktiskai tik zuvimi, dziovindami ja ir eksportuodami po visa Europa.

Lipimas i kalnus, kur zemai nusileide tarsi uz virsuniu uzkliuve debesys uzkerta kelia...

Daugybe grybu ir uogu... Teksniu rinkimas lauktuvems namiskiams... ant lauzo grybu kose ir melyniu arbata... Elniu bandos ant kelio... Siauriausias Europos kanjonas ir ledynas...
Pries 5-6 tukst. metu padaryti rituliniai (manoma) piesiniai uolose Altoje, susipazinimas su samiu kultura uzpoliarineje Suomijoje - zmoniu, kurie savo gyvenima sieja su elniais...

ir ilgas kelias namo...

Juroje

2008-08-01T23:22:00.000-07:00

Ketvirtadieni grizau su berniukais is musu "zygelio" - plaukem zvejoti ir medzioti krabu, o pernakvojome palapineje saloje. Visa nakti putes vejas nenurimo ir sekancia diena. Del bangavimo zvejyba tampa negalima. Belieka "vyniot meskeres" namo ir tiketis, kad nesustipres vejas...
Dieve mano... tokia banguota jura galedavau tik stebeti namuose, saugiai nuo Melnrages molo. Dar pradzioj kai isplaukem normaliai, kiek pailga sala kurioje nakvojome pridenge nuo juros, bet atsiverus juros platybems bangos eme kilti kalnais - tiesiog staiga pasijunti apacioje, ir salia matai ateinant kylanti juros kalna, uzdengianti horizonta... ne baltu keteru aciuDievui nebuvo... tiesiog dideli kalnai... ir kas kuri laika ateinanti "7-toji banga". Tad link musu tolimojo kranto teko leistis begti ne kaip yprasta tiesiai, taciau istrizai pabangiui ir grizti pries bangas siek tiek ramesne priekrante, nors kuro bake buvo tik plaukimui tiesiai. Abu vaikai susispiete i kruva ir pareinant didesniai bangai mazesnysis saukia "pagalbos"... purslai teskia kiaurai. Vaikam neparodziau kokia rimta yra situacija, beliko tik melstis ir uztraukti liaudies daina, kad nuimti itampa... Po kurio laiko variklis pypteli... baigiasi kuras... taciau mes turejom atsargine kanistra, tai beplaukdami prisipylem kuro baka, jau nebetoli uostelio, jauciau kaip nuo adrenalino ar nuo soko eme nevalingai virpeti kojos. Taciau jau viskas ranka pasiekiama, lamingai priekrante grizom i savo uosteli, islipom slapi...
Parplaukus prieplaukon atejo toks dedukas su botais ir sako "nekoks cia jums oras pasitaike? maciau jus plaukiant aplink iskysuli, mazoka jusu valtis tokiem oram" dar persimetem pora zodziu... O vaikai nunese meskeres girzta ir lyg niekur nieko klausia "o vaziuojam siandien i miesta?..." man ir akmuo nuo sirdies nusirito.
Bet pagalvojus, tai net neitiketina, kaip netiketai bet kuria akimirka situacija gali pakisti ir gyvenimo ribos susiaureti...

p.s. nuotrauku si karta nebus...

Márkomeannu

2008-07-26T05:46:00.000-07:00

Nuo treciadienio, liepos 23 iki savaitgalio pabaigos, Evenes komunoje vyksta samiu kulturos dienos - Markomeannu, kas isvertus is sios finougru seimos kalbos reiskia "nedidelis sujudimas kaime". Atsigavus ir stiprejant samiu tautos savimonei (bent jau norvegijos samiu bendruomeneje), svente rengiama jau 9-ta karta Gállogieddi (kas isvertus reiskia "akmens pieva") - gruntiniu samiu lauko muziejuje.
Penktadienis buvo skirtas maziesiems, todel si diena man buvo idomiausia. Cia vaikams buvo galima issipaisyti ir isdailinti ivairiausiais rastais ne tik savo guminius batus, bet ir savo veiduka ir pasivertus feja ar kokiu drugeliu darytis ivairius rankdarbius is vilnos bei vakare klausytis samiu muzikos koncerto vaikams. Nors, tiesa sakant, tikejausi, jog vaikams bus daugiau atrakciju. Taip pat buvo galima paskanauti samisku patiekalu, taciau labiausiai seile varvejo pagalvojus apie dziovinta elnio mesa... tik "kandziojosi" jos norvegiska kaina.
Dienos metu vyko tradicines samiu medicinos pristatymas - cia buvo pasidalinta ir padiskutuota apie gydymo metodus, apie kuriuos nudienos medikai kalba tik puse lupu - akupunktura, uzkalbejimu ir vaistazolemis. Labiausiai mane uzkabino uzkalbejimas - religiniu istrauku, maldeliu kartojimas. Tai vyksta tyloje, pacientas-gydytojas santykiu, uz ka samanas neima atlygio.

Veliau seke toks gana nevaikiskas koncertas vaikams bei nauju samiu jaunimo atstovu (virsutine nuotrauka), kuriu misija yra vazineti po sali ir pristatyti samiu kultura, pristatymas. Vakare, koncertavo ivairios samiu muzikos grupes ir dienos pabaiga vainikavo "joike" (lietuviskai atitikmuo greiciausiai butu raliavimas tik cia jis vyksta burna) varzybos.
Festivalis patiko savo jaukia atmosfera ir paprastumu. Idomiausia, kad siame festivalyje sutikau sveicara Marciello, ceka Piotr (zinantis kas per miestas yra Klaipeda), prancuza Mathias bei tris ruses.

savaitgalio iskyla

2008-07-21T01:08:00.001-07:00

Savaitgali isplaukem vakarejant pasizvejoti, pasigaudyt krabu, iki ruoniu salos, bandyti ciuozti vandens pavirsiumi be vandens slidziu (pasirodo - reikia daugiau treniruociu), pasibut ir issikept zuvies issilaipinus laukinese salose... nors grizom tik paryciais, taciau saule taip ir nenusileido...

Negestantis zidinys

2008-07-08T06:24:00.000-07:00

Su seimyna kai dar vaikai buvom, vaziuodavome kasmet grybaut ir uogaut ir tai budavo ypatingas laikas. Tetis pririnkdavo daugiausiai ir svariausiai, jis visiems mums buvo pavyzdys ir uzsispyrimo mokytojas. Dabar suprantu, kad man labai reikejo tecio, buti kartu su juo, matyti koks jis pasitikintis, drasus ir stiprus. Norejau buti toks kaip tetis. Galima sypsotis prisiminus kaip vaiku darzelyje mes berniukai gincydavomes kurio tetis stipriausias... O mama buvo ir yra graziausia, nors del to gal gincydavosi tik mergaites, nezinau, reiketu sesers paklausti. Pamenu, kai vienas svecias paklause - kuri is tevu labiau myliu, tada sumelavau ir pasakiau, kad myliu abu po lygiai, nors buvo kitaip. Vaikystej gavojau, kad mama myliu labiau, o tecio bijau, o dabar galima pazvelgti i viska kitomis akimis... Kas gali buti nuostabiau uz pilnavertiska seima? matyti kaip tevai vienas kita myli, matyti tai zvilgsniuose ir prisilietimuose... Vis tik, zemai lenkiu galvas pries mamas, kurios savo neissenkancia kantrybe ir isstikimybe, akiu siluma silde ir issaugojo seimos zidinius, ir dekoju tevams, nepasirinkusiems "lengvesnio kelio". Si neuzgesinto zidinio sviesa persidave mums ir atiteks musu vaikams...

Fiordo paslaptys / Secretos de los fiordos

2008-07-07T16:08:00.001-07:00

Nuo lovos, kuri stovi prie didelio lango matosi fiordas. Jis labai megsta mainyti savo spalvas - kartais buna tamsiai melynas, - tada jis daznai buna pasisiauses. O kartais, ypac rytais - lygutelis, tarsi juodas veidrodis. O stai jau kelinta diena fiordas pasipuoses turkio spalva. Prasidejo vandens zydejimo metas. Pro atvira langa girdisi slamantys medziu lapai, o kartais ir tylus tolimas bangu osimas. Hipnotizuoja ziureti ir isijausti i visa tai...
Is juros nejucia atslenka baltas rukas ir paslepia kitoje zaliosios salos puseje matomus snieguotus kalnus, arba kartais jis paslepia ir visa sala. O buna, kad ir viska ivelia tarsi i balta vata... Tada yra matyti tiktai baltas niekas. Po juo pasislepia fiordas. Ko gero tam, kad niekieno nematomas pasikeistu spalva... Visi mes turime tureti paslapciu...

Laime / Lykke / Suerte

2008-07-07T15:42:00.000-07:00

Isbegau namo... kelias veda uksmingu vesiu misku, tamsus barzdoti eglynai sugeria saules sviesa ir tik retas spindulys glosto puria zalia samana. Zvyruotas dregnas keliukas sugeria mano zingsnius... tylu... sviezus oras kvepia tyruma, samanomis, misku, rodos, juo ne kvepuoji, o tiesiog geri...
Kiek toliau, isbegus is misko, prie sodybu gyvatvoriu zieduose duzgia kamanes ir bites, soduose zadzia pauksciai ir vaikai... Negaliu atisuostyti baigianciu nuzydeti alyvu, taciau "penkialapes laimes" jose neiskau, nors suploju delnais balta zirga isvydes...

atsitiktinumu nebuna / tilfeldighet fines ikke

2008-07-07T15:09:00.000-07:00

Nuotraukoje - visi lietuvaiciai. Kur? kazkur norvegu zemej, uz poliarinio rato, kur gal but elniu daugiau nei zmoniu... likimo suvesti. Vedami savo svajoniu, kaip tose pasakose - iskeliave ieskoti laimes kitose karalystese. Kiek is musu sugris namo?
Pamenu, pries pora savaiciu, savo uzkampiame kaimelyje, toli nuo didziuju miestu, i kalna keliu, kuris baigiasi akligatviu viename ukyje, isvydau kylanti balta automobiliuka lietuviskais numeriais... Kaip norejau juos sutabdyti, pasilabinti, isgirst lietuviska sneka, pamatyt lietuviska veida... Smagu sutikti savo tautiecius ten, kur rodos lietuviska balsa gali isgirsti tik ausinese kalbantis ir susimatyti kameromis "skype"... Ir ka jus manot - po poros savaiciu, mieste i kuri vaziuoju retai, viename didziuliu prekybcentriu, prie vienos is daugelio kasu uz nugaros isgirdau lietuviska sneka. Tai buvo tie patys zmones su kuriais norejau susitikti. Pasirodo, jie taip pat girdejo, kad siose vietovese dirba lietuvis ir norejo susitikti. Ir tai ivyko. Paprasta. Ar tai atsitiktinumas? manau ju nebuna, yra tik musu norai, troskimai, mintys...

Krabu medziokle / Krabbe jakt / la caza de cangrejos

2008-06-27T14:27:00.000-07:00

Kelias dienas is eiles kartu su dviem padauzom berniukais plaukem zvejybon ir krabu medzioklen. Musu laimikiai pranoko lukescius - kiek paklaidziojus surade zuvinga vieta prisigaudem menkiu ir juriniu lasisu
(eng: Saithe, Coalfish or Coley, lot: Pollachius virens) iki soties. Mazesnes zuvis paleisdavome atgal. Karts nuo karto, pagarbiu atstumu, isnirdavo koks smalsus ruonis ir savo juodomis didelemis tarsi ateivio akimis stebedavo kas gi cia isibrove i jo valdas.

Didziausia musu zuvyte buvo 6 kg. Kartu zuvi issiskrodem iskeldami tikra puota zuvedroms, o parveze susidejom i saldytuva, kad mazieji zvejai galetu parvezt tevams.
Taip pat pastatem pora buciu krabams. Sekancia diena juos istraukus pazinimo dziaugsmo uzteko visiems, o krabai pietums buvo tikras delikatesas...

Savaitgalis su vaikais / Fin de semana con los niños

2008-06-19T01:59:00.000-07:00

Ech, kokie tie vaikai nenuoramos... jiems tik lakstyt, zaist, vis ka nors stebet, ziuret... kur nusitrenkus, ilindus, berniukams knieti ka cia isardzius, sumeistravus is naujo, visad pilni ideju ir energijos.

Stai, pas mus centre kaip tik antram aukste staliai meistrauja priestata. Ka gi - stai ir puikiausia zaidimu aikstele! Siaip ir paciam cia butu idomu ilgiaus pasbuti, pasimokinti meistravimo paslapciu. Irankiu cia ivairiausiu, o ir patys meistrai mielai sutinka, parodo... Pamenu, vaikystej geriausi mano draugai buvo stalius ir skardininkas... Abu padejo realizuoti svajones - pagal vaikiska isivaizdavima isdrozti ir suklijuoti, islankstyti ir sulituoti laivu modelius. Nuostabu kai suaugusieji isiklauso i vaiku svajones ir padeda joms issipildyti...

Nuotraukose:

1. sekmadienis ant keturracio.

2. Meistrai Knut, Lars ir mazasis stalius Joakim.

3. Vegard su savo velomobiliu.

4. Atrakcionu parke!

Savaitgalis / Helga

2008-05-11T02:50:00.001-07:00

Sestadieni nupuciau dulkes nuo savo dviratuko ir puikiais dviraciu takais bei pajuriu numyniau i Zibininkus pasiziuret, pasibendraut prie statomo siaudinuko...

Saule kimba veidan, vejas kosia pro plaukus, zydi augalai, duzgia bites ir nuostabiai kvepia ievos. Pasakiskas jausmas po norvegiskos ziemos patekti pavasarin ir kaip kiekviena pavasari basomis eiti smeliu... kojas skalauja juros bangeles, kazkas iesko gintaru... ramybe... savi zmones... mano Lietuva...

Siaudinukas ir meisteris / Halmhus med leire på

2008-05-11T02:33:00.000-07:00

Salia Palangos patatytas siaudinukas. Ideju nestokojantis Jonas, vienas pirmuju pasistates siaudinuka Lietuvoje, su kolega greitai ji surente ir aptinkavo. Laukia dar vienas tinkavimas moliu ir namukas baigtas! Miela malonu apsilankyti statybvieteje, - jokiu iskastu zemiu ar siuksliu kruvu - namukas beveik jau baigtas statyti stovi isispraudes pusyne.

Atradau Dzukija / Fant Dzukija*

2008-05-11T01:45:00.001-07:00

Dzukija... savitas Lietuvos regionas. Galima sakyti visiska priesingybe mano pazistamai "rimtajai" Zemaitijai. Skiriasi ne tik savo gamta, architektura, tradicijomis, taciau ir zmoniu charakteriu. Zmones cia snekus - uzkalbins, pasijuoks, pakvies uzeiti... O sako jei supyksta, tai "uzsiplieskia tarsi degtukai". Smeleti silu silai pilni miko gerybiu rudeni, drevines bites simtametese pusyse, Cepkeliu raistas ir daugybe is zemes besiverzianciu saltiniu, tarp kuriu ir duodantis pradzia Skroblaus upeliui - izymusis "Bobos darzas" is kurio neva tai traukiami vaikai, tik sako reikia samti dideli turet.

----

Dzukija - en av 4 etnografiske regionene i Litauen. Er det sørøstlige hjørnet av landet med sandjord, furumoer og utpreget innlandsklima. Grenses med Hvitrusland. Her fantes egen dialekt, tradisjoner, arkitektur, osv.

Kaime su "Pepe ilgakojine ir draugais"/ På landsby med "Pippi Langstrømpe og venner"

2008-05-11T00:40:00.000-07:00

Geltonu pieniu pievos kiek uzmato akys.. Rudauodege lapute skuodzianti uz kalveles.. Salia vienkiemio ant zvyrkelio tupintis katinas.. Gandrai didziuleje sodo liepoje.. Viesulo isvartytos drebules gojuje.. Uksmingas keliukas vedantis i sodyba.. Ispuoseletas geliu darzelis.. Mociute besodinanti darza.. Arkliukas vardu "Jura" su piene burnoje.. Grazuole ozkele.. Vienisa grazuole simtamete liepa laukuose, zaibo skelta iki pat zemes, su drevemis kuriose gyvena pauksciai.. Siltas vejas.. Kvapai..

Kaimynu mergaite padedanti mociutei. Juokiuosi - tikra Pepe Ilgakojine - nenustygsta vietoje. Kad tik ka nuveikus, ka idomaus padarius. Tai parsiukus paserti, apglostyt, tai karvyte pamelzti, tai lenktyniu su manim "dede" eiti... Paskui dar pakeleje pasodinom klevus, aptverem. "Pepe" pasisove kasdien priziureti ir laistyti. Iki kito karto kai atvaziuosiu sake nei vienas nebus nudziuves. Sake labai nori prie juros... Veliau, belenktyniaujant, prie musu prisijunge ir kiti kaimo berniuksciai - Deivis, Justas, Lukas, Tomas, Judita, Mantas, Remis. Keli is daugiavaikes seimos. Vaikams truksta demesio. Emiau rodyti ivairias kelioniu nuotraukas. Nuotraukose pamate mociutes arklius, vienas per kita vaikai eme juos varyti vardais. Cia kaime vieni kitus pazista, sveikinasi... Butu saunu kad sie vaikai turetu kur praleisti savo laisvalaiki, o kad butu kokia krepsinio aikstele...

Piratu nuotykiai / "Sjørøverne" og skøyte

2008-04-27T03:10:00.000-07:00

Pries isvykstant i Lietuva, Erlingas pakviete paziuret jo naujo laivo kuri pasiplukde is Kroatijos. Laivo ilgis 15 m, 2 miegamieji, vonia... Dienos turui galetu iskylauti apie 15 zmoniu. Cia stovi 2 amerikietiski varikliai po 500 AG... I bakus telpa 4 tonos degalu.

Pripilde bakus kuro ir kiek aptvarke laiva sedom i laivo motorine valtele ir nutarem plaukt i Fredrikstada pavalgyt. Tai zymiai greiciau nei vaziuoti masina. Na su Erlingu nepanuobodziausi - pastoviai isipainioja i kokius nuotykius. Buvo juoko, kai isplaukus mariu vidury uzgeso variklis. Pasirodo nebeliko kuro! Kaip tikri piratai griebemes irklu ir nusiyrem i artimiausia kateriu kuro kolonele prie upes. Po "sutvarkytos" picos dar palenktyniavom su greitaeigiu kateriu, vandens purslais pataskem gale klykiancius draugus. :-D

Paragliding

2008-04-23T03:33:00.000-07:00

Hinnøya saloje yra aktyviai uzsiimama paraglidingu kuriuo sklendziama gaudant silto oro sroves. Kadangi saloje oro salygos nepastovios, paraglideriai cia naudoja variklius. Su jais man jie atrodo tikri padangiu "karlsonai". Jie tai verciasi per galva, tai sonu... tikri nutruktgalviai.

Parasiutas sveria tik 6 kg, taciau gali islaikyti 2 tonu svori. Jei skrendama su varikliu, kuro pilnais bakais (12 l) ir esant normalioms oro salygoms, galima nuskristi 120 km. Variklis sveria 25 kg ir su petnesomis tarsi kuprine tvirtinasi ant nugaros. Paprastai skaiciuojama 1 valandai sunaudoti 3 l kuro. Greitis, priklausomai nuo oro salygu, apie 50 km/h. Kritiniu atveju pilotas turi atsargini parasiuta.

Pirklys ir asotis / Kjøpman og mugge

2008-04-19T02:42:00.000-07:00

Buvo sekmadienis, ejo 13-ta diena kai buvau isigijes asoti. Ta diena sutikau pirkli. Jis buvo kitoks nei cia keliaujantys vietiniai klajunai. Ir atsitik tu man taip, jis pasirodo esas mano krastietis. Nebuvo galo dziaugsmui, pakvieciau i savo palapine vakarienei. Atsinese pirklys amfora pilna vyno. Skaniai pavalgem, pasisnekuciavom ir jis sako:
- Beje, grazus asotis tavo, mainom i amfora?
- Jis ne tik grazus, jis ir talpus. Gelbsti nuo troskulio kasdiena...
- Drauguzi, nieko blogo tu nepamanyk, bet as noreciau tau tad ja padovanoti. Ar nesvajojai kada tokia turet?
... Zinia, kadais... prisiminiau, dar nekeliaudamas svajojau. O kam ji man tokia net nemasciau. Troskau tokios amforos kaip ir daugelis kitu tokiu kaip as. Talpa jos man ne motais buvo. Svarbiausia - kakliukas laibas, nediduke ir aptraukta oda. Palengva, nepajutau net, kaip si anu laiku mintis isiskverbe galvon ir bande uzvaldyt mane. O gal priimti dovana?
- Ne, ne... dekoju, as turiu jau savo.
Pirklys zagsejo. Padaugino kiek vyno, vel taria:
- Man dar niekad neteko susitikt siose platybese tokio zmogaus kaip tu, ir dar krastietis. Isgerkime kartu uz tai!
- Isgerti kartu galim, taciau vandens, ne vyno - atsakiau. - Nuo vyno tik galva apsvaigsta ir istroksti dar labiau. Ir kas is to?
- Isgerk drauguzi, as prasau, tu nezinai koks jis skanus, o aromatas nuostabus.
Paragavau, kad jau taip praso, izesti svecia nevalia. O vynas kaip ir iprasta - lipnus.
- Aciu, man geriau vanduo asocio.
Pirklys jau buvo gerokai ikauses, eme snuduriuot, atsipalaidavo.
- Matau tavo asotis tau labai brangus. O man maniske jau pabodo, is ipratimo tiktai ir tasaus.
Bandziau nupasakoti jam kelia iki miesto ir kaip rasti krauvele, kurioje galima isigyti inda pagal savo norus.
Taciau jis nesiklause, o gal nesuprato ir kietu miegu uzmigo. Jau nemate, kaip senos minties genamas priejau, paemiau amfora, apziurejau - tikrai grazi, drakonas israzytas ant sono, taciau ji buvo jau... tuscia. Kelione dykuma parodo kieno kokia verte. Ji neprilygsta manajam indui niekuo. Pripildziau ja pilna vandeniu is asocio. Tikiuosi ryte jis prisimins nupasakota kelia. Gal ir jis ten ras savo asoti...

Velykos / Påske / la Pasqua en Noruega

2008-04-18T04:21:00.000-07:00

...Velykines atostogos Norvegijoje... Dekoju Dalia, Anne Grethe, Rune, Torunn, Kjell Vidar, Julie, Karine, Kristine, Mindaugai, Zivile, Kestuti, Giedre ir Gasparai, Bjørn, Alex, Marieluis, Finn Håkun, Odne, Åsmund ir Johanne!
Buvo nuostabu is naujo pasimatyti su Jumis visais arba pradeti pazinti. Iki pasimatymo!

Tusen takk for de fine oplevelser i Påske ferie hver enkelt og alle sammen! Det var veldig trivelig å møte dere alle igjen eller bli kjent med. Vi snakkes!

Slidziu varzybos - Rensfjellrennet

2008-04-01T08:59:00.000-07:00

Nuotraukoje kartu su Ole Warmdal (68 m. siose varzybose dalyvauja jau 32 karta) ir Mindaugu Lukausku (2 kartas varzybose). Spekit ir kas gi pirmasis is musu kirto finiso linija? Na, bet apie viska issamiau zemiau.

Penktadienis. Rune istepa slides, parodo kur ir kaip trinti. Ruosiu slides jau dziaugdamasis ju greitumu. Po darbu atvaziuoja Mindaugas ir kiti prisieke slidininkai norvegai. Sociai pavakarieniaujam. Pokalbis labai daznai sukasi apie tai koks turetu but slidziu tepimas.
Ir stai kovo 29 - Rensfjellrennet varzybu diena. Varzybos prasideda dar neprasidejusios - uzsiimant startine pozicija. Visos vietos priekyje uzimtos, viduri grumdytis nenoriu, nueinu i pati gala, kartu su seneliukais ir moterimis.
Starto suvis. Letai pajuda tukstantine mase zmoniu (dalyvavo 1200 slidininku) pasirizusiu iveikti siandien 56 km slidemis kalnais. Kazkas parkrenta, zmones grudasi priekin... Luketriu dar pora minuciu kol palengva imu sliuozti. Pirmojoj ikalnej vel susigrudimas - senam vyrui daromas dirbtinis sirdies masazas - netiketai susmuko pirmojoje ikalneje, kvieciamas pagalbos sraigtasparnis... Praciuoziu. Pirmieji 6 ikalnes kilometrai ir kakta varvantys prakaito lasai. Karsta, be kepures pasidaro geriau. Gerimo stoteles isdestytos mazdaug kas 6-7 km, vis ismaukiu po pora puodeliu sportinio gerimo, rodos veikia. Mojuoju slidziu lazdomis pirmyn pirmuosius 10 km vis dar judedamas kartu su daugybe slidininku aplinkui. Sunku apsilenkti, diena silta - issimale slidziu vezes... Kryvuliuoju isdauzytomis vezemis, ir galvoju - reikejo cia man tu varzybu - normaliai net paciuozt neina. Kaip ir daugeliui, pakilus auksciau ir pasikeitus sniego temperaturai, prie slidziu ima kibti sniegas. Kai kurie stoja, tepasi slides. Nutrinu slide i slide po apacia prikibusius sniego "korius" ir kylu toliau. Virs 600 m ant balto, vejo pustomo kalno su juodais debesimis virsuje ima darytis salta. Slidininkai kyla letai ir man jie atrodo panasus i aptuisusias muses ropinejancios musmire. Visi taupo jegas ir rodos juda tarsi suletintame filme.Viena ilga vora, apsilenkti sunku, bet vis tiek bandau rades tarpeli lipt is veziu ir lenkti.

Kazkaip lengvai bega kilometrai, stai jau ir lentele su uzrasu - iki finiso - 35 km. Pirma ilga nuokalne, vel nuo stabdymu istrinta ir vietoje slidziu veziu giliausios tarsi traktoriaus ismaurotos vezes. Didejanciu greiciu prisliuoziu kazkoki "pluguojanti" barzdota dedule, nespeju islipt is vamzdziu ir belieka stabdyt sedant ant uzpakalio. Prasikeikimas tiesiog. Persiritus pirmaja kalnu grandine vis sliuozdamas nuokalnen nesustoju vieninteleje matinimosi stoteleje. Klaida - jau po sekanciu 6 km imu jausti nuovargi. Stoju, ir kemsu su savim turetus cipsus, razinas uzgerdamas norvegiska gira... Persitepu slides. Vel laukia ilga 6 km ikalne. Ciuoziu jau kiek daugiau nei 4 valandos, kai Ole Warmdal jau kerta finiso linija. Man dar iki finiso lieka apie 16 km, imu girdeti savo sirdies plakima, bet tai jau nuokalne! Pagauna azartas, slides vel ima slysti neprilygstamai, ir belieka tik "mojuoti" slidziu lazdomis ir lenkti lenkti lenkti tarsi "mirusius" ant slidziu bejegius slidininkus... Ciuoziant per uzsalusi ezera is tolo ilga issibarsciusiu slidininku vora atrodo tarsi skruzdziu kolona. Finiso tiesioji, - komentatorius sveikina Latvijos slidininka, veliau pasitaiso - Lietuvos slidininka ir finisuoju juokingu laiku - 05 val. 59 min.! Dar vienas tikrai istabus "norvegiskas" patyrimas.
(Daugiau tokiu patyrimu - http://kelione.blogspot.com/2007_06_01_archive.html)

Ant slidziu / På ski

2008-03-12T04:21:00.000-07:00

Atleido, vel pasalo, kiek palijo - vakare sustingsta...
Paledijusiomis vezemis slides mano tarska.

"Apsaugok Viespatie" besleisdamas pakalnen vis kartoju,
Ir tikedamas, kad isstovesiu ir posukius islenksiu
- zemyn svilpiu...

Teskiuosi kartais kulversciais ar ant sono,
net issilanksto lazdos aliumines,
Bet laimingai - i pusni, tarsi patala pukini, paskiausiai nusileidziu,
Belieka tiktai sniega is uz apykakles issikrapstyti...

Dazniausiai svilpiant veja pro ausis girdziu,
Ir asaros tik tryksta is akiu!

2008-03-02T13:42:00.000-08:00

nuotrauka is sestadienio personalo pasibuvimo. Buvo smagu ir romantiska...

Laukiantis vàrdas / Den ventende varden

2008-03-02T11:40:00.001-08:00

Veju nugairintoj kalno virsunej
Lauke manes vienisas, pilkas, akmeninis
Vàrdas...

Stovi jis savo poste istikimai,
Virs baltu kalnu ir melynu fiordu,
Pries saule ir lietu, per rudens darganas ir sniego pugas...
Stovi ir manes kai nebus, dar stoves...

O tyla siandien,
Tik suledejes sniegas po mano slidem traska,
Nei veju nei pugos... tik saule ir ilgi kalnu seseliai...

Kai vakaras arteja ir dangus nurausta raudoniu zarijos,
Limpa mano nosis ir nagai i ozio raga riecias...

Nuotraukoje (I-oje): Storhornet kalno (722 moh) vàrdas / Storhornet varden in i bildet

Ziemos pasaka / Vinterens eventyr / Paraíso de invierno

2008-02-19T13:20:00.000-08:00

Galiausiai istaikiau diena islekti paslidineti. Oras pasakiskas, trasa paruosta. Savaitgali dirbau tad neteko sudalyvaut vietinese slidienejimo varzybose "Kvæfjordløpet". Na bet toks is manes is slidininkas. Siandien vis bandziau atidirbti balansa ant slidziu, kuo ilgiau sliuozti ant vienos kojos, kiek palinkus i prieki ir atrasti savo tempa.
Po saunaus pasislidinejimo ir pabuvimo gamtoje, noris ryztis ir Rensfjellrennet (http://www.rensfjellrennet.no/) turui.

Vairavimo siaureje ipatumai / Kjøring under vinterforhold

2008-02-04T13:40:00.000-08:00

Vakar bandydamas pakilti aukstokai iki kalnuose prasidedanciu slidinejimo trasu, nuslydau kiek i pakeles pusni, masinos dugnas pasidejo ant sniego, ratai prasisuka ir "sedziu".. o iki virsukalnes na, pora metru...! Pasitaiko... stripineju islipes kaip gandras aplink masina, nei kastuvo, nei virves.. karts nuo karto vaziuoja slidinetojai pro sali, paklausia ar neturiu troso, tai galetu pagelbet... Ir vis jauni, tokie iki 40 m. Paskui sustojo dzipas, vyruks apie 50 m. irgi troso neturi, bet jau sako zinau kas turi ir nuleke atgal. Grizta po kurio laiko jau keliese, islipa is kitos masinos jau pagyvenes diedukas, kokia 65 m. uzsikabina ir islupa mane... Tai vat, teisybe sako "senas arklys vagos negadina", o mes jauni, tai visur kaip i svente kaip su "lakierkom"...
Kolega buvo atvaziaves padeti isstumt, bet ka, jam tik kiek virs 30, tai ir jis, zinoma, virves neturejo. Bet patarima dave gera - pasirodo, pradejus vazineti ant sniego ir ledo, padangas reikia nuplauti, kadangi jos nuo vazinejimo asfaltu buna aplipusios kelio dulkemis, nuo kuriu padangos buna tarsi "muiluotos". Tam naudojama priemone "Avfettningsvæske". Taciau su kitu ukisku zmogum pakalbejau, sako geriau naudoti klisteri "Snow grip", nes pirmoji priemone ilgainiui sugadina padangas.

Taigi, nors ir likau neslidinejes, bet kaip sako biblinis personazas Juozapas - "Dievas, visa bloga kas ivyksta pakeicia i gera..." Taigi, puiki vairavimo pamokele artejant vaziavimui link Trondheimo.

Amfora ir ąsotis

2008-01-23T15:08:00.000-08:00

(Pradzia "Beduino pasakojimas" August 2007)
Del siose plynese pasitaikancio dazno oaziu uzpustymo man prireike indo vandeniui. Nezinojau kas manes dar siame kelyje laukia, tad norejosi visad su savimi tureti netuscia talpu inda. Keista, pagalvojau, - klajokliai patys kaip indai, o vanduo - eliksyras palaikantis ju jegas, tarsi apvaizda tikinciajam, kuri semiasi kiekvienas is savo sulinio... Pripildytas indas gali papildyti kita inda, taciau geriausia visada prisipilti tyro sulinio vandens. Jo visuomet uztenka visiems indams pripildyti. Be sulinio dykuma netoli tenukeliausi. Be vandens puodyne isdziusta, o jei nedegta, tai ir suskeldeja nuo saules, tapdama niekam nereikalinga tuscia duzena... Nesvarbu, kokia daugybe pilnu puodyniu butu aplinkui, svarbiausia visada priziureti sulini.
Nelabai megstu miestu, bet del indo issukau is kelio ir nukakau i viena is ju. Ta vakara apsistojau netoliese miesto vartu. Nakti regejau sapna, kad buktai isigijau labai grazia amfora, aukstu plonu kaklu. Bet neilgai dziaugiausi, uzejo karstymetis ir, issekus vandens atsargoms pripildziau ja pienu. Dar ta pacia kaitria diena, pienas nuo karscio susitrauke i varske ir besiteliuskuodamas virto vienu dideliu gniutulu uzkimsusiu amfora...
Ryta, vienoje dulketoje gatveje zaidę susivele vaikai, parode kur galiu rasti indu krautuve. Cia radau daugiau nei man reikia. Buvo sunku pasirinkti is daugybes puodyniu - dideles ir mazesnes iki visai mazu, storos ir net juokingu formu amforos plonyciais kaklais su kamstukais, o kur dar spalvos, ornamentai... ir visai krautuveles pakampeje, kiek toliau nuo akiu, apatineje lentynoje stovejo keli paprasti moliniai asociai su mediniais dangteliais...
Prisiminiau nakties sapna ir kiek pasvarstes pasirinkau asoti... Begant laikui, asotis daresi vis mielesnis, ispaisiau ji spalvom ir nesigailejau jo isigijes.

Tegloboja Jus angelai / Måtte englene passe på Dere

2008-01-23T14:49:00.000-08:00

Sveikuciai, matau kad kazkas vis paskaito, nors jau ir ilgokai neberasiau. Sventes, keliones, artimieji, mylimoji... Na, bet ir kur nerasyti, jei yra kas skaito :), pakomentuojat dar kuris, malonu... Tad nors kiek ir veliau, svekinu Jus su praejusiomis ir atejusiais. Tegloboja jus siais metais angelai...

Hei mine venner, det er hyggelig at Dere besøker bloggeren min. Takk for derers komentarer. Kanskje litt sent, men uansett, gratulerer med alle fester som var og med Nytt år! Måtte englene passe på Dere i år...

Svajones linkui

2007-12-26T15:31:00.000-08:00

ar girdejot kas Rositos Čivilytės ir Rūtos Ščiogolevaitės dueta - Meilės netylėk? Suzavejo mane. Nuostabiai atlikta ir puikus zodziai tiesiog pakyleja... Taigi - tekstas:

Meilę taip bijau prisipažint
Ką JIS pamanys, jei bijau pakelt akis?..
Jeigu JO mintis užvaldžiusi kita,
Gal JIS myli ją?..
Būsiu atstumta, nieko neverta... Ką daryt tada??

Aš žinau, tuo keliu ir aš ėjau.
Ir dabar kartoju tau-
jei nebūsi atvira - meilė liks neatrasta.

Drąsiai, drąsiai išsakyk jausmus,
pakelk akis - težino JIS.
Parodyk saulės kelią į žvaigždes
Atverk duris į savo širdį.

Meilė tavo lūpomis kalbės.
Meilė - nenugalima, ji laimėti sutverta,
jos tikrai esu verta.

Savo sieloj leisk jai būti amžinai
Aš eisiu meilės pasitikt
Pakilt aukštai ir nenukrist

Turėk drąsos ištart MYLIU KARŠTAI.

Linksma kasdienybe / Lykkelig hverdag / Alegria cada día

2007-12-21T06:27:00.000-08:00

Globalinis atsilimas jauciasi ir uzpoliarej. Gerai, kad Kaledu senio roges gali skristi dangumi, o tai siaip butu riesta, nes lietus nulijo vakar paskutini sniega. Uz lango dabar tarsi pavasari - lietus, zaliuojanti zole, pliki medziai ir nuo fiordo atslenkantis rukas...
Belieka tik namie sedet ir prisigalvot ka cia su vaikais nuveikus. Bet mes gi isradingi, veiklos mums netruksta. Grojam, zaidziam, sukames virtuveje ir maudomes!

Dykumos akliratis / el Circulo oculto del Desierto

2007-12-15T16:54:00.001-08:00

(Pradzia "Beduino pasakojimas" August 2007)

Pazvelk i sudulkijusius ir drusku isestus savo rubus... eik, nusiprausk, kur sulinys zinai... tik pamates mane tarstelejo Henochas. Visiskai netiketai supratau, kad po ilgu savaiciu keliones, atsiradau vel toje pacioje vietoje. Negi visa ta laika keliavau bergzdziai!? Siose vietovese sunkiai beatpazinti suzymeta kelia. Keletas siose platybese buvusiu oaziu tapo apleistos, - zmones nepriziurejo suliniu ir juos ilgainiui uzpuste smelis. Buvusiems ju gyventojams beliko susikrauti savo manta is vel iskeliauti i dykuma ieskoti nauju oaziu. Per trumpa laika, anksciau buvusios zalios, vietoves neatpazistamai pasikeite. Tik staugiantis vejas kose tarp styranciu isdziuvusiu krumu saku, smelio gludinamu medziu kamienu ir smelio pripustytu puodyniu, kur anksciau buvo laikomas vanduo... Beliko tik dekoti gailestingam likimui, kad patekau vel pas ta pati svetinga dykumos zmogu.

Nusiprausiau, atsigavau nusiploves skaidriu it krikstolas sulinio vandeniu. To paties sulinio, kuri Amora ir Henochas issikase neprarade paskutines vilties. Net nustebau, net ir sia karsciausia diena, koks jis buvo gaiviai saltas. Creencia... sukosi mintyse. Vakarienei Amora pataise plovo su kupranugares pienu. Susedome valgiui. Buvau prislegtas minties, kad niekur nenukeliavau ir tiek laiko paleidau vejais. Taciau sirdy dziaugiausi, vel budamas pas Henocha ir Amora. Cia esanti ramybe eme skverbtis ir i mane. Man jos jau reikejo... Tylioj nakty traskejo lauzas jaukiai, kai Henochas paemes i rankas liutnia svelniai uzgavo jos stygas... Lauzo liepsna atsispindejo jo veide, akys zvelge i nieka, ir jis tarsi nugrimzdes i prisiminimus ramiai uzdainavo:

...

Kaip mazute kregzde randa kelia

Sekdama zvaigzdziu sietynais

Taip ir sirdis zmogaus

Suras, del ko taip verzias is krutines...

...

Tikinti, tyra sirdis iveiks si kelia,

Pasieks keliones tiksla,

Savo issvajota ramybes salele.

...

Upelis alma ten,

Ir medziai osia teikdami pavesi,

Pabusk, jau laikas kilt, svaja kelionen kviecia!

...

Po keliu dienu, sauniai pasisveciavus ir jau visiskai atgavus jegas, atejo laikas palikti siuos svetingus zmones. Atsikeles dar brekstant rytui, prie savo palapines radau senus, taciau tvarkingus, svarius ir kvepiancius veju, visai puikius tvarkingai padetus rubus. Tai Amora… Henochas jau buvo per senas vilketi siais jaunuolio rubais, o man jie buvo kaip tik. Dekojau sirdingai... kas buvo sie zmones, tokie paprasti, kiek atsiaurus, bet tokie dosnus ir svetingi? Negi tiesiog zmones praeje dykumos kelius ir imine jos paslapti?

Palik savo rubus, imk manuosius. Buk tikras, dabar tu jau atseksi kelia is sio akliracio, kaip ir as savo laiku tai padariau. Tiesa, dykumos paslapti tu zinai, tad ir patikek ja. Del to cia ir sugrizai... Jau linguodamas ant kupranugario nugaros, atsigrezes dar ilgai maciau kaip horizonte tirpsta du siluetai lydintys mane pavymui...

Dzukiska tautosaka

2007-12-14T15:50:00.000-08:00

Kumelės kiaušinis

Gyveno kartų dziedukas su bobuti. Ir turėjo jiej senų kumelaitį. Raikėjo kito arklio, alia už kų gi pirksi? Rozų ir sako dziedukas: „- Važuosiu, bobute, in turgų, gal gisaksis mūs kumelaitį parduoc ar išmainyc.“ Sugalvojo ir išvažavo. Atvažavo turgun, -o ty žmonių, devynios galybės, vieni parduoda, kici deras, perka. Žiūro dziedukas....., dar tokių dalykų dalykų neragėjis: krūva dzidelių, agurkų ir rainų rutulių krūva sukraute. Jis ton pusėn savo kumelaitį ir pasuko. Klausia pardavėjo: „- Kas ca zo obuoliai.“
„-Nugi kumelės kiaušinis“,- atsakė tasai.
„-O tai man kap rozas tokių ir raikia“-mislina dziedukas.
Pardavė dziedukas kumelaitį, nusipirko kumelaitės kiaušinį ir aina patentytas namo. Parajis ir sako:
„-Bobut, parnešau kumelaitės kiaušinį, dar tau raiks nedėlių an jo pasėdėc, kumelukų išperėc.“
Pasodzino dziedukas bobutį an to kumelės kiaušinio, apkamšė skudurais, kad minkščiau būtų. Sėddzi bobutė dzienų, sėdzi kitų, tracių, nusupo jau jai visus šonus ir nugarų, o kumeliuko kap nėr, tep nėr. Inširdo dziedukas, kad kumelukas neskyla, griebė tų kiaušinį, kap nešė laukan, kap jau tėškė jį kelman... O po tuoj kelmu kiškio gulėta...Kiaušinis cik tykšc, kiškis tik strykc iš po kelmo ir murūko miškan...
Paraina dziedukas namo dejuodamas:
„- Raikė ,bobut, tau dar an to kiaušinio pasėdėc, ba kumelukas jau su šersciu buvo, miškan nubėgo.“
Ca ir pabaiga.

(Papasakojo Stanislovas Česnuliavičius iš Marcinkonių kaimo)

Kap pas mergų bernas an pragėrų važavo

Senais čėsais žmonės gyveno ne tep, kap dabar. Ton pacon pirkion laikė ir ir gyvulius, ir pats su šaimu gyveno. Vištos- ar po pečium, ar an balkio užskridį nakvoj.
Rozų atvažau pas mergų bernas an pragėrų. Tuoj rozu motulė pakloj staltiesį, užkūrė pečių, ir kepa paucienį,- gi pavaišins svetelius. Tais čėsais paucienį kepdavo cik garbingiem sveciam. Iškepėkiaušinius, kad jau va ir neša in stalų su visu petelniu. O tuoj rozu višta nuok balkio ėmė ir pašiko ir papuolė ciesiai petelnion. Motulė blogai jau matė, tai ir ne apregėjo. Pastatė an stalo paucienį ir jau ragina svetelius valgyc. Ciej gi tic raukos, vos vos an šakutių kabina.
„-Sveteliai, valgykit, valgykit, negailėkit“,- ragina motulė.
„-Tai, kad mes valgom, kabinam, motula“,- atsako sveteliai.
„-Šūdų jūs ty valgot sveteliai“,- supyko motulė an jų žūrėdama.
„-Ne šūdų, ale aplink šūdų valgom, motula“,- atsakė sveteliai.

(Papasakojo Stavislovas Česnuliavičius iš Marcinkonių kaimo)

Kap pas mergų svotai atvažavo

Rozų pas mergų atvažavo svotai. Užsėdo visi už stalo, atkorkavojo butelį, o merga ir klausia:
„-Brangūs sveteliai, kuo gi norėtųt, kad jumi pavaišintumėm: ar iš šiknos smukusiu, ar tarpu rietų šutusiu, ar laižomu, ar spjaudomu..“
Pažūrėj svotai an mergos, gal jai su protu nesveika, atsistojo, padėkavojo, kepures an galvų ir pro duris. Tep ir išlėkė nieko nepešį.
O bernui žanycis vis ciek noris. Tai jis kitos subatos vakarų vėl žirgų kinko, važuoja su savo svotu in kitų mergų. Tį vėl už stalo svetelius susodzino, valgo užgerdinėja, o svotas ir porina, kap jiem jiem praitų nedėlių su mergu atsitiko, visi kvatojas, cik vienas dziedulis kertėn sėdėdamas, cik cyli, galvų linguoja. O kap juokas aprimo, dziedulis ir tarė:
„-Svotuli, ne merga dyrnabuvo, ale jūs pacys. Kap jinai jumi siūlė iš šiknos išsmukusio, tai galvon turėjo kiaušinį, tarpu rietų šutis buvo sūris, laižomas-medus, spjaudomas- žuvis,- o jūs nieko nesupratot.“
Pricilo, nusminė bernas su svotu, kad per savo durnumų tokių razumnų mergų pražiopsojo.

(Papasakojo Gaidienė Pranė iš Marcinkonių kaimo)

Kap Benediktui plaukus ataugino

Gyveno rozų kaiman Benediktas. Sumanus, geras vyras, būtų gal ir gražus, ale an galvos nei vieno plauko neturėjo, plikėn kap an zerkolo saulė atsispindėjo. Kentėjo dėl to vyras, ba jaunas dar buvo. O vyrai sumislijo iš jo pasišaipyc. Nu kų, susrinkopircin, sėdzi, apie gyvenimų rokuojas. Sėdzi ty ir Benediktas, kojas šucina bliūdan užmerkis. Žvylgc vyrai an Benedikto, šypc ir garsiai tarias terpu savį:
„-Ogi žinau, vyrai, gerų rodų, kap plaukai ataugyc“,- sako Markausko Stasys.
„-Nugi, nugi, tai jau meluosi“,-sukruta vyrai.
„-Dzievaš, cikra prauda, jau ne vienas tep plaukus atsiaugino“,- porina Stasys, cik tai raikia, kap ataini pircin, prispylc bliūdan vandenio, tadu an jo atsisėsc ir pripersc, kad nat vanduoj bliūdan užputot. Tadu tuoj vandeniu raikia galvų išplauc. Tai jau po nedėlios kap mat plaukai atauga ir ne bilia kokie, až nat garbuoci.
Visi vyrai gardzai juokias, cik vienas Benediktas kap pucino vuogaitė nuraudzis ligi ausų sėdzi.

(Papasakojo Algirdas Antulis iš Marcinkonių kaimo)

Zvengiau susiriesdamas, linkiu ir jums to paties. Daugiau tautosakiniu dzukisku juokeliu rasit cia: http://www.sakalai.lt/pasakojimai.htm#_Trys_tėvo_pamokymai

Ispanija prisiminus... / recordar la España...

2007-12-13T17:11:00.001-08:00

Jola grizo is Ispanijos, pripasakojo man vel visokiu smagumu kokius ji ten apturejo ir man taip labai uzsinorejo grizti nors trumpam i sita miela Galicijos miestuka Ourense... Vel susitikti tuos mielus zmones su kuriais teko pajausti, atrasti Ispanija. Koks trumputis sis gyvenimo akimirksnis, taciau koks sviesus, kad galeciau dziaugtis visa gyvenima tai prisimindamas...
Sokti per nakti ispanu fiestoje... pliuskentis termose... nusitrenkti i termas gerti vyno... kilogramais valgyti mandarinus ir mokintis ispanu kalbos... Virti makaronus ir pliurpti iki isnaktu virtuveje... begioti maratonu etapuose... skanauti nematytas juros gerybes... bandyti perprasti ispaniskos ziemos silumos ipatumus ir zmoniu temperamenta... Si karta laikas lenkiasi patirtiems isgyvenimams. Tai neisdildomi ispudziai. Saunieji mano, mes dar susitiksime. Iki pasimatymo!

Esta semana, Jolanda volvió de España y me dijo todas las cosas felices, que ella tenía otra vez. Por esa razón yo conseguí un deseo grande para vuelta a Galicia, Ourence, por un tiempo corto... Deseo conocir toda esa gente amistosa, con quien yo descubrí y sentía España. Esto tomó tiempo muy corto de mi vida, pero la dio las memorias de gran alcance para toda la vida después... Mis amigos, nos vemos. Hasta la vista!

Nuotraukose: (virsuj) buve butuko sugyventiniai Marin (Fr), Jola (Lt) ir Toma (Fr). (Apacia): miela vietele ant senojo romaniskojo tilto esancio butuko kaiminysteje. Patricia, Toma, Marin ir nauji savanoriai (fotografuota 09.12.07)

Statau nama / Construyo la casa del amigo

2007-12-07T07:36:00.000-08:00

Laisvalaikiu padedu draugui statyti nama. Tai man paciam puiki mokykla dirbti kartu su murininku, staliumi, elektriku. Ispyleme grindis vonioms ir pirtelei, o sekantis darbas bus grindu dejimas. Dar laukia peciaus murijimas.

Namai Norvegijoj labai daznai stovi ant kalno slaitu. Tad pries isdygstant namui, nusprogdinama dalis uolos. Cia paprastai buna rusys, skalbimo kambarys ar garazai. Ismurijamas fundamentas, ir ant jau lygaus muro pagrindo dedama laikancioji remine namo konstrukcija. Dar neapsiltintose sienose isvedziojami izoliuoti elektros kabeliai, san. mazgai, po to siena siltinama akmens vata: is isores dedama kvepuojanti vejo-dregmes plevele, po to eina 15 cm akmes vatos, vel stora polietileno plevele (dreigmei is isores sulaikyti) ir 5 cm akmes vatos. Tokia apsiltinta siena apkalama lentelemis.
Namas bus apsildomas "vanduo-oras" siluminiu siurbliu, kuris susildyta vandeni varines po visa nama, po grindimis isdestytomis slangomis (apacioje nuotraukoje desineje). Radijatoriu nera. Priedo, jei staiga neliktu elektros, bus pecius.
Stogo izoliacija 25 cm storio, kiek girdejau, del mazesnio energijos sunaudojimo, statant namus ateity bus reikalaujama, kad stogo izoliacija butu 40 cm...
Siaip, tradiciniu, velena dengtu stogu norvegai atsisako, nes tada tam reikalinga zymiai stipresne namo konstrukcija, kas atsiliepia kisenei. Tad atsiradus ivairioms apsiltinimo medziagoms ir stogo dangoms, norvegai racionaliai renkasi modernuma.

Nuotraukose: (virsuje) skiedinio ruosimas grindu ispylimui.
(Apacioje, kairej) namas, jo vidus, sienu karkasai.
(Apacioje, desinej) busimas gyvenamas kambarys: sildomos grindys, balta plevele, kad negirgzdetu grindys, dedamas laminatas.

nori dirbti Norvegijoj?

2007-12-03T07:44:00.000-08:00

Atejo zinute is mano draug norvego, kad jis iesko 1-2 angliskai kalbanciu darbuotoju savo firmoje. Taigi, konkretus pasiulymas dirbti. Darbas markiziu ir zaliuziu gamyboje. Uzdavinys butu "megzti" zaliuzes. Darbo salygos:
- darbas legalus,
- atlyginimas tarifinis - 120 Nok/h,
- darbo diena neribojama (galima dirbti virsvalandzius),
- yra gyvenamas plotas,
- darbas prasidetu kova ir baigtusi liepa. Vasara nebesezonas.

Pats dirbau ten, bet dabar dirbu kitoje vietoje. Apsispresti reiketu iki gruodzio 17. Parasyk, su jumis jei tiksit, susisieks darbdavys pats.

Ziema / Vinter / Invierno

2007-11-30T17:40:00.000-08:00

Pradejo drebti ir salti. Uzsnigti kelio zenklai nerodo nieko, bet ju ir nereikia, nes tenka vaziuoti labai atsargiai. Slidu, tad posukiuose leciau. Tamsu nors i aki durk, isijungus ilgasias sviesas irgi ne ka tematysi - jos apsviecia tik galybe baltu krentanciu snaigiu... Vaziuoju su trumposiomis uzmiescio keliu, kur leidziama 90 km/h, o iseina tik 50-60 km/h. Pravaziuoju neseniai posukyje i pakeles griovi ausktyn ratais nulekusia masina, jaunas vairuotojas moja man, kad nestociau, vaziuociau toliau, viskas baigesi laimingai. Ir moja sypsodamas, na zinoma, cia gi Norvegija... Atvaziuoju kur man reikia, ir islipes is masinos dar turiu staigiai "susokti kadrili", kad pas cia pat nenudribciau. Slidu, po galais!
Nustojus snigti ir apsvietus ilgosiomis sviesomis, pamatau nuostabia apsnigto misko pasaka. Viskas visiskai neatpazistama... kitas pasaulis. Grazu vaziuoti ziema misku tamsoje...
Po keliu dienu atejo atodrekis... Vakare vel viskas sustingo, ant keliai nuledejo, nesvarbu kad darbine masina keturiais varanciais 4X4, vis tiek didziule Toyota Hiace slysta i sona... Taigi, judam leciau.

p.s. nusipirkau masinyte :).

Pieno kokteilis \ Bebida de leche

2007-11-25T18:42:00.000-08:00

Ekoprodukcija kaime buvusi savaime suprantama, mieste dabar pristatoma kaip naujiena. Kaip jums “Zemaitijos pieno” ekologines linijos produktai? Sako skanus, tik kol kas pelno nenesa. Gal nereklamuoja? Taip, reklama per TV poveikì. Uzkrauna zmogaus smegenis svetimomis mintimis, skverbiasi i pasamone. Ir perkame visoki s… ateiname i parduotuve “apsipilti chemija”. O kaime, visada po ranka sviezias produktas, ka tik nuskinta uoga ar nenupurkstas obuolys.
Pamenu vasara kaime vaikai darydavome pieniskus kokteilius su braskemis, avietemis, tresnemis, rudenejant melynemis... Idejus rugstu uogu (raudonuju serbentu), kartais piena sutraukdavo i varske. Tad, kad nepilti lauk tiek uogu, cukraus ir galu gale to sutraukto kokteilio, tekdavo begti i ganyklas su puoduku ieskoti tetos Janes, kuri sita sutraukta birzgala isgerdavo dar ir pasicepsedama. Nebudavo gaila, budavo idomu, kad jai skanu, o mes vos pauostyt begalime. O kiek juoko budavo paskui! Taigi, kelione tesiasi, svarbiausia – svajones gyvos!

Kaip linksma sodžiuos, kai vyturėlis
Jaukiai pragysta, aukštai iškilęs,
Ar saulė leidžias, ir vakarėlis
Ramumą neša, saldžiai nutilęs.
(Maironis)

Kryzkele

2007-11-23T16:06:00.000-08:00

Visuomeninio elgesio stereotipu diegimas... manipuliavimas masine samone... knygos a la "Kaip tapti laimingu"... tarptautinio terorizmo gresme... katastrofiska aplinkos tarsa ir nualtinta gamta... Besaikis vartojimas... Poreikiu augimas... 2 savaiciu atostogos havajuose... Aukstakulniai bateliai... Ofisas su zaliuzemis... Skolininkai... Verslo partneriai... Virsininkas... Pigi darbo jega... Virsvalandziai... Kamsciai gatvese... Purvinas sniegas... Akropolis... Zefyrai vietoj duonos... Eile prie kasos... Nesisveikinantys kaimynai... Pica mikrobangej... Burzgiantis TV... Lova...

Vaikams pries miega pasekta pasaka... Seniai nematytu draugu aplankymas... Misko osimas... Grybavimas... Uogavimas... Laikas su seima... Teatras sestadieni... Svetingi kaimynai... Pasimatymas su zmona... Liaudiskas vakaras... Pirtele... Sniego girgzdejimas... Valgio darymas... Puodu ziedimas... Bituciu priziurejimas... Riestainiu kepimas... Sveciu laukimas... Basos kojos... Vilnones kojines... Sviezus pienas... Pauksciu takas danguje... Masazas pries miega...

Mintys apie seima

2007-11-20T18:27:00.000-08:00

Mano jauna galva, intymus gyvenims seimoje turetu buti tarsi desertas, o seimyniniai pietus turetu prasideti nuo kitu ”pagrindiniu” patiekalu. Galu gale susivokiau ir pritariu naturaliam seimos planavimui. Sutuoktiniu gyvenimui be kontracepcijos, sargiu ir tableciu… taciau su meile, kantrybe, rupesciu ir pagarba vienas kitam.
Pagalvojus, is kur visokios zmogaus ligos? augliai, opos, infarktai, psichozes…? O ar zinote, kad zindydama pirmaji kudiki, jau po 12 menesiu zindymo, moteris sumazina sau rizika susirgti kruties veziu 50%? Kaip naturalu ir paprasta… juk sakoma: genialumas – paprastume.
O kaip zmones gyveno anksciau? Gyveno naturaliai, susirge gydesi tuo, ka teikdavo gamta. Dar ir dabar uzejus kosuliukui geriu mamos surinktu zoleliu arbata su medumi. Ir padeda, zinoma. O jei jau rimciau susirgdavau vaikysteje, tai padedavo medus, sildytas pienas, vilnones kojines ir miegas. Ryte, liga tarsi ranka nuimta.
Mes patys juk esame gamtos dalis. Kodel i ja nebutu galima sugrizti? Ypac dabar, kai buiti galima susitvarkyti kaip nori. Gyvendamas kaime, sodyboje gali igyvendinti savo svajones. Pvz. tureti tiek vaiku kiek Dievas duos. O gyvendamas mieste kiek?

Manau, kad kaime, savo sodyboje gali tureti didele seima. Cia daug erdves, saugu - vaismedziu sodas, miskas, laukai… Man grazu paziureti i dideles seimas. Zinoma, vaikai suteikia atsakomybe, rupescius, taciau taip pat ir meile bei laime. Kiti dar sako, kad jie ir jaunystes suteikia :). Abi mano mociutes (pagimdyti 8 ir 4 vaikai) ir siandiena gyvos, guvaus proto, mielos, darbscios… O kaip smagu broliams ir seserims dabar uzaugus susibegti kruvon!
Dideliu seimu vaikai anksti paragauja “gyvenimo druskos”, yra gabus, sugeba dirbti ir ismano ivairiausius darbus. Ir paikai neislepinti, kaip tas dabartinis 1,6 miesto vaiko... Bet vaiku auginimas reikalauja laiko. O kiek laiko gali skirti seimai gyvenant mieste ir kaime? Kaime gali isvengti automobiliu uzesio ir kamsciu, miesto tersalu ir streso ir darbuotis namuose… Mieste turi vaziuoti i darba… O savaitgaliais, kai miestas ilsisi po darbo savaites, gali nuvaziuot i miesta pasikulturinti ir juo besiilsinciu pasidziaugti.
Apskritai, kam mes ateiname i si pasauli, ka mes pasiimsime is jo ir ka po saves paliksime? Zinau tik viena, kaip pasakose, kad kryzkeleje pasirinkus viena tu keliu, galu gale iseisime su meile, o paliksime vaikus kursiancius pasauli savo vaikams… Kiekvienas savo kelia renkasi pats.

Nuotraukoje: su draugu Runes ir Anne Grete vaikais savanorystes metais - Karine, Kristine ir Julie.

Dvi norvegisko menulio puses

2007-11-19T10:44:00.000-08:00

Sianakt nesimigo. Ne, ne pasvaistes miega trikde. Pabudau 02:00 nakties, bjauri mintis smekstelejo, - negi dirbu cia tam, kad mano 1,3 busimo vaiko* galetu pries kompiuteri sededamas triauksti cipsus su cola?
Skandinavai nemato nepritekliaus, pora kartu metuose gali leisti sau isvykti i egzotiskus krastus, turi daug atostogu (Kaledines, Velykines, vasaros kai didzioji dauguma salies atostogauja) ir pan. taciau tai man ispudzio jau nebedaro. Taip, cia visuomene grazi, sazininga, kulturinga, tolerantiska, bet ateinanti karta auga "ispopinta", tingi ir besitransformuojanti... O gal cia man senatves pozymiai jau reiskiasi? Na, bet zvelkime toliau.
6-tajam XX a. des. atradus Siaures juroje nafta, norvegu pragyvenimo lygis per trumpa laika soktelejo i neregetas aukstumas. Dar preitais metais, pagal Jungtiniu Tautu tyrimus, Norvegija 4-tus metus is eiles yra paskelbta geriausia salimi gyventi pasaulyje (placiau http://www.aftenposten.no/english/local/article828724.ece). Todel nenuostabu, kad i ja srautais plusta pabegeliai, migrantai is kitu saliu. Sostineje Osle, nuolatinai gyvenanciu buvusiu migrantu neeuropieciu (Pakistanas, Afganistanas, Iranas, kai kurios Afrikos valstybes ir kt.) skaicius sudaro 25 % miesto gyventoju. Europieciu imigrantu neminesiu. I sali uzdarbiauti atvyksta ir dalis tu paciu kaimynu svedu ir suomiu... Trumpiau tariant - "Kur daug duonos, daug ir ja valganciu"... Taigi, pazvelkime i kita menulio puse.

Kai Lietuvoje, mano manymu, vyksta visuomens formavimosi procesai, skandinavijoje ji isgyvena transformacija. Asmeniskai man, lengviausia rasti bendra kalba cia su zmonemis nuo 45 m. amziaus. Su jaunesniais, nuo 30 metu irgi lengva bendrauti, taciau jau matau vertybiu kaita. Nudiena Norvegijoje vyrauja visuomenes pagrindo - seimu irimas (placiau http://kelione.blogspot.com/2007/09/skyrybos-skillemisse-el-divorcio.html), lyciu poliu kaita - moterys prarandancios moteriskuma, vyrai vyriskuma... Berniukai dazo plaukus ir pustosi labiau nei paneles, o pastarosios uzsitempusios dabar madingomis aptysusiomis treninginemis kelnemis vairuoja Svedijon, kur gali pigiau nusipirkti rukalu. Arsiai ginamos seksualiniu mazumu teises. Skandinavu vyrai keliauja ieskoti meiles i Brazilija, Tailanda, Vidurio ir Rytu Europa... Kokia bus si besikeicianti visuomene? ir ar as noriu, kad joje augtu mano vaikai?
Taciau bendrai paemus, panasus procesai vyksta visoje Europoje, ir greiciausiai tik laiko klausimas, kada tai ateis i Lietuva...
Taciau Norvegija turi viena gera dalyka, tai jos ploto ir populiacijos santykis. Isivaizduokite 4,5 mln. zmoniu gyvena tokio dydzio teritorijoje kaip 5 Lietuvos. Vaikai, jau nuo mazens, vaiku darzeliuose, zaisti eina i miska. Daugiau nei puse salies gyventoju gyvena savo namuose. Ir visa tai svarioje siaures gamtoje. Tai, ju koziris.
_________________
* 1,6 - aptyksliai imant, siandienos statistinis gimstamumo rodiklis urbanizuotose salyse tenkantis moteriai. Norvegijoje 2006 m. statistikos duomenimis, moteriai teko 1,9 % vaiko (saltinis Norvegijos statistikos biuras: http://www.ssb.no/befolkning/).

Poliarine naktis arteja / La noche polar acerca

2007-11-14T13:34:00.000-08:00

Spekit, koks dienos laikas uzfiksuotas nuotraukoje? Rytas, pietus, vakaras? Kelinta valanda?
"Lyg sapne girdejau lopsine - o ji reali - kaip ir ziemos stebuklas, kuris visad ateina - is stebuklo laukimo virsdamas pasaka cia ir dabar... Visa savim krentu sniegan ir piesiu angela - jis moka skristi ten kur paprasai..." (miela zinute is Lietuvos kaip tik i tema artejant tamsiausiam metu periodui...)

Nuotraukoje virsuje: uz fiordo i kalnus besileidzianti saule. 13:00 val. Arteja poliarine naktis prasidesianti gruodzio 7 ir truksianti 28 dienas...
Apacioje: siaures pasvaiste velgi, nuo namu stogo 23:30...

Uz mano lango - siaures pasvaiste...
Soka ziemos nakties tyloje...
Miega nykstukai, ir meskos snaudzia
Mano spalvotam sapne...

Taigi, atejo naktis... salo ir dangus buvo be debeselio. Jau ruosiaus eit miegot, o tik ziuriu... Ogi zalia sviesu upe issiliejusi danguje... susieina, issiskiria... susiaureja isplateja... soka...
Ir cia dar tik pradzia. Turetu pasirodyti ir spalvotos pasvaistes. Tad laukit nuotrauku.

Krikštasūnis / Gudsønn / el Ahijado

2007-11-06T21:01:00.000-08:00

Nuotraukoje mano krikstasūnis - Deivydas. Lapkričio 6 d. jam sukako 8 metai. Sveikinu Devi!
Sūnus kultivuoja Kyokushin* karate, auga sveikas ir sportiškas. Džiaugiuosi, kad jau pavyksta ir tampa tradicija gimtadienį sutikti kartu. Tada būtinai einame į boulingą, kur Deivis pasistatęs tvorelę (kad kamuolys nenuriedėtų į šonus) prikrauna mums taškų :).

________

* Kyokushin karate – tai vienas iš japonų kovos meno karatė stilių. Išvertus iš japonų kalbos Kyokushinkai reiškia " absoliučios tiesos bendruomenė". Sistemos tikslas – savo silpnybių, baimių ir kitų žemosios prigimties įpročių nugalėjimas, išgryninimas tai kas yra tikra ir amžina. Kaip ir daugelis sporto šakų, Kyokushin karate ugdo tokias savybes kaip jėgą, ištvermę, pasitikėjimą savimi, grūdina dvasią.

Visi Šventi - Vėlinės / All Saints' Day / Día de Todos Los Santos

2007-11-06T20:09:00.000-08:00

Visur ugnelės ant kapų,
Sutemus net pašvaistės matos...
Atgyja kapinės, tačiau ramu...
Tik kvepia gėlėmis ir žvakem...

Šis vaizdas likęs man nuo pat vaikystės. Prie giminaičių kapų renkasi artimieji, aptvarko ir gėlėmis puošia kapus, dega žvakeles, šnibždėdami bendrauja, kuris tyliai nusijuokia... Visiškai neliūdna, tiesiog tokia rami giminaičių susibūrimo švente prisimenant tuos kurie išėjo... Čia Lietuva, čia Vėlinės.

Vestuvės! / !La Boda! / Bryllup!

2007-10-30T13:57:00.000-07:00

Sesuo ištekinta... šampano taurės sudaužtos... ilgiausių metų sudainuota... grindys šokiais linguotos... dainos išdainuotos... šakočiai išdalinti... Vestuvės praėjo. Gražiausia šventė per mano paskutiniųjų 20 metu, baigėsi. Kodel per 20? Todel, kad tik vaikas budamas tokiose šauniose ir turiningose vestuvėse dalyvavau. O paskui tokios smagios giminaičių ir draugų šventės nebuvo. Buvo tik Vėlinės, Kalėdos, Velykos... o vestuviu štai, ne. Ačiū širdingas visiems dalyvavusiems!!!

Pimoji nuotrauka apacioje: tevu ir ju vestuviniu ziedu laiminimas perliniu vestuviu (30 metu bendro gyvenimo) proga.

Namai / Hjem / La Casa

2007-10-30T12:32:00.001-07:00

Hmm.. grįžau Lietuvon rodos tik menesiukui, rodos tik sesulės ir tevukų vestuvems. Maniau šausiu po to iš kart atgalios... O štai, viena dieną sededmas prie jūros ir žiūrėdamas i bangas supratau, kad toliau noriu likti, sukurti šeima ir gyventi tik Lietuvoje. Niekur kitur taip raminančiai neošia miškai, taip jaukiai nestūgauja vėjas ar šnara žolė, kaip Lietuvoje. Čia gali kalbeti sava kalba, čia su draugais gali traukti sutartines, juokauti ir visada busi suprastas... Žinoma, galbūt kitur ir jaučiai midų geria, tačiau čia jautiesi esąs namuose, pats sau šeimininkas...
Taip, yra daugybė keistų dalykų Lietuvoje, bet jų tiesiog galima neįsileisti į save. Tiesiog išjungiant TV ir pasiliekant su šeimynykščiais, draugais... Liūną paliekant tiems kurie mėgsta po jį teškentis, ir nieko čia jau nepadarysi.
Pamenu, savanoriaujant maniau, kad liksiu gyventi Norvegijoje, o mano draugai - jaunimas is kitu Europos saliu - sake "taip, dar kiek čia pabusim ir grįšim namo", atgal i Prancūziją, Vokietiją, Olandiją, Ispaniją... Ir mane ėmė baltas pavydas, kad jie turi namus, tėvynę kurioje nori gyventi, o aš kaip koks benamis lieku žemėje kurioje manęs niekas nelaukia.

Bet toks jau įdomus ir pilnas netikėtumų tas gyvenimas - štai grįžau tik vestuvems, o radau ir vietą kurioje noriu įsikurit ir apie kuria seniai jau svajojau. Na, pagyvensim, pamatysim.

Tada, kada Dievas nuspręs... / Cuándo el Dios deside...

2007-10-21T16:39:00.000-07:00

Visi mes trokštame atiduoti savo širdį Kažkam, turėti gilius santykius su Kažkuo, ir būti mylimi išimtinai ir pilnai. Bet Dievas krikščionims sako:
"Ne, kol nebusi pripildytas mano meiles, kol neatidavei savęs man vienam, kol mūsų abiejų santykiai netapo asmeniniai ir unikalūs, kol surasi mane kaip pasitenkinimo šaltinį. Tik tada sugebėsi išugdyti tinkamus santykius su žmogumi, kurį aš tau duosiu. Tu niekada nebūsi sujungtas su kuo nors kitu, kol nesusijungsi su Manimi. Noriu, kad tu nustotum planuoti, nustotum trokšti ir leistum Man duoti patį geriausią planą, geresnį negu gali įsivaizduoti. Noriu, kad turetum tai, kas geriausia.
Prašau, leisk man duoti tau tai. Tiesiog nenuleisk nuo manęs akių, patirk mano pilnatvę, klausykis ir mokykis ką aš tau sakau. Tiesiog lauk. Ir viskas. Nesirūpink ir nusiramink. Nesidairyk aplinkui ką kiti turi ar ką kitiems daviau. Tiesiog žvelk į Mane, arba pražiopsosi ką aš tau rodau.
Ir tada ateis laikas, kai būsi pasiruošęs. Aš nustebinsiu tave pačia nuostabiausia meile, apie kurią net nesvajojai. Žinok, kol nebūsi pasiruošęs ir kol kitas asmuo, kuris tau paskirtas, nebus pasiruosęs (auginu jį tuo pačiu metu kaip ir tave), kol abu nebūsite pripildyti išimtinai manimi ir gyvenimu, kurį jums paruošiau, tol negalėsite išreikšti tos meilės, kuri atspindėtų santykius su manimi. Štai kas yra tobula meilė. Noriu, kad tu iš tiesų pamatytum Tavo ir mano santykius žemišku pavidalu ir gėrėtumeisi amžinąja sąjunga tarp grožio, tobulumo ir meilės, kurią tau duodu per save. Žinok, kad mano meilė tau absoliuti ir tobula. Aš esu Dievas, tikėk tuo ir būsi patenkintas"

Nežinomas autorius

Mazais zingsneliais... / Con pasos pequeños... / Lille skritt til...

2007-10-21T13:56:00.000-07:00

Mažais žingsneliais link svajonės...
Tolyn nuo miesto, link gamtos
Išsiruošė mažyčiai žmonės
Palikę rupesčius namuos...

Sekmadieni isvaziavau ten, kur noriu tureti namus ir kurti, - gamton. Paziureti kokios ten vietos, zeme ir, radau. Radau ta vieta apie kuria mintijau, matydavau plaukiant pro akis savo svajonese... Atvykus pirmiausia pamaciau senąsias cia buvusio kaimo kapinaites - mazytis, tvorele su varteliais aptvertas plotelis su keletu lietuviškų kryžių ir klevais dar su graziai nugeltusiais, sveikuteliais, be demeles (ne kaip mieste) lapais. Jauku, tarsi kviecia apeiti viska, apziureti...
Pievos tarp misku guli tarsi kokis fiordas tarp kalnu, tamsiame misko fone matyti kaip ryto saules sildomos garuoja kalveles... Miske seni medziai... Senas storas ąžuolas išsirangiusiomis šakomis, eglynai, kai kur jaunu drebuliu šabakštynas likęs po plynų kirtimų... Siaip aplinkui seni mišrūs miskai. Taip bevaikštant galvon atėjo mintis, kad bus gera čia prieš miegą mišku prasieiti ąžuolus apglostant ir į šiltus namus namo pareiti, su rusenančiu židiniu... Girdisi įvairiausi paukščių balsai, miske pilna stirnu pripeduotu vilkotakiu. Ir žinoma, einant laukyme, uz kokiu poros šimtų metrų grakščiai prastraksi trejetas graksciuju stirnu. Beje, vietove ši turi ir keleta įžymybių,
tai daugiakamiene liepa (sekmes suskaiciuoti :) ir didziulis akmenelis su ąžuoliuku salimais, kuri Donatas su Vaida (vieni pirmųjų naujakurių) praminė Meilės akmeniu, nors man jis labiau i Ramybės akmenį neša. Prisiglaudi prie jo akmenybes ir jauti, klausais... slama lapai, kazkur miske traksteli sakele ir aplinkui ciauska pausciai, ramu...
Kitam misko gale sauniai pasidarbavo bebrai, uztvenkę melioracijos griovi uztvinde kiek misko ir pievu. Cia jau sunku praeiti nesuslapus koju, bet smalsu kuom tas pelketas miskas gyvena, - stai, pelkyno tankmej, garsiai kreksedamos ir stipriai musdamos sparnais isplazda pasibaidziusios antys, kitur, tarp egliu, islukstentu konkorėžių lukštai ir balti kauliukai... po didžiuliais ąžuolais šernų parausineta ir visa meilės istorija - su storu ąžuolo kamienu kone suaugusi eglužė... Paskui dar man Bengardai :-) parode aukstapelke.

Cia ateityje, įsikūrus bus galima padaryti pazintini taka per pelkes, mišką... Daugybe minciu ateina dabar i galva, daugybe ideju, nerealiu projektu susijusių su šia gyvenviete. Na pagyvensim pamatysim...

Voveraiciuose

2007-10-18T14:02:00.001-07:00

Dangus zvaigzdetas, zvaigzdziu sietynai mirga... sito mieste nepamatysi, uzvertes galva ziuri zmogus, pasijunti mazytis...

Gera sedeti prie zidinio sutemus, su draugu kompanija arba vienam, nurimt, nutilti, pasinerti i save, suprast kitus be zodziu... Kojas dar i dubeni su karstu vandeniu imerkti, medaus kabinti ir arbata gerti...

Gyvenimo ismintis / la Sabiduría de la vida / Livets klokskap

2007-10-14T14:17:00.001-07:00

Aplankiau dar ir kita mociute, is tecio puses. Isikalbejom... Kaip visada man idomios jos gyvenimo istorijos. Pasakojo savo liudna meiles istorija. Naslaite ejo merga ukininko Puodziuno ukyje. Uzsimezge draugyste su vyriausiuoju ukininko sunumi. Taciau senis Puodziunas tai uzuodes liepe mergai iseiti kaip stovi, o sunui iseti nuo rytojaus. Tevas mat svajojo apie turtinga marcia kuri atnestu gera pasoga. Sunus iseiti nesiryzo, tik pasake - "jei sitos negaliu imti, tai kitos man nereik". Deja tevas buvo nepermaldaujamas, jo valia...
Paskui mociute istekejo uz kito, susilauke 7 vaiku... Senis Puodziunas pasimire taip ir nesulaukes turtingos marcios, dukra nutekejo kitur, o sunus nevede, apsileido, ilgainiui ukis "apejo" zolemis ir nuejo suniui ant uodegos... "Savo isrinktaja rinkdamasis turto neziurek vaikeli..." baigdama pasake man mociute.
Dar pasakojo apie dvarininka Zemaiti. Jo sunus ir pries tevo valia vede dvaro tarnaite. Uzejus tremimams visa seima istreme. Taciau darbsti moteris iskirsdavo savo dienos norma ir dar turedavo jegu grizusi namo triusti virtuveje. Ilgainiui abu prasigyveno, kartu atlaike likimo audras...

Sviesa / Lys / la Luz

2007-10-14T13:41:00.001-07:00

Vaikysteje vasaras dazniausiai praleisdavau pas senelius kaime. Rodos, kai kurie dalykai niekuomet nesikeicia. Sutemus vakarui, nutilusios sodybos virtuves lange isiziebia tokia sviesa kuria visada nesiojuosi sirdyje. Ji man reiskia laukima, rupesti tais kuriuos myli, namu siluma... Miela budavo po dienos darbu, arklius nuvedus i ganykla, griztant kalbeti poterius, bristi per rasota zole, grozetis zvaigzdeto dangaus gilybe, klausytis svirpliu ir zinoti kad esi laukiamas. Nors jei su seneliu ir susivelindavom, virtuveje visada laukdavo silta vakariene (o dazniausiai puodas su mano megstama pieniska sriuba su makaronais per tarka). Tada dar nesusimastydavau, kiek mazai zmogui reikia iki laimes...

Oziukas / Willy

2007-10-09T08:06:00.000-07:00

Na ka gi, mielieji, jau nuo spalio 4 esu Lietuveleje. Dar ta pati ketvirtadieni namu ilgesio genamas parsiradau pas tevukus.
Sia savaite yra kas veikti, nes masiniuka "Ozi" reikia pasideti pas mociute. Bus jam dar geresniu laiku, kaip tada 1999 m. tik teises issilaikius, Klaipedoje "oziukas" tapo kabrioletu karaliumi.
Tad su teciu, papluseje paruoseme praeiti technikine. Juokiaus is tecio siandien, kai jis masina drausdamas su draudimo agente kalbejo. Moteriskaite tech. pase nerado variklio kubaturos, o tetis jai maloniai sypsodamas eme pirstu ant stalo brezti cilindra ir sako "skersmuo 93 cm, nebus nei litro". Tai ir uzrase 1000 cm3, atitinkama ir kaina buvo :). Ech tas mano tetis, senas lapinas.

Dar dede Bronius padejo elekra sutvarkyti, tai idomu buvo paklausyti kaip du soferiai apie technika porinasi: '...stabdziu cilindrukai uzsiede, varlikes nepasiekia ir atgal neatmeta kaladziu...", ... variklis neuzkaito ir termostats nedirba, todel tosolas radijatoriuje ir necirkuliuoja... tas generatoriaus dirzelis kaip triusiku guma...

Na, o po keliu dienu praejus tech. apziura, isveziau viliu pas mociute Kryzkalnin. Nuo Jaku ziedo dar paemiau tranzuojanciu studentu porele. Paskui, kai pakeleiviu nosys buvo jau pakankamai rudonos :-), pakeles kavinukej atsigerem arbatos.
Linksmiausia kelio dalis 5 km smeletu lauko keliuku - "shortcut" balomis ir traktoriu vezemis pazymetu keliuku. Vaziuoji nestabdydamas kiauriai per purvinas balas, purslai istyyyy...ksta per visa masina, o paciam ekstaze ir juokas, kuo gilesne bala tuo geriau kai tokiam "tanke" sedi, tik langu valytuvus jau riekia jungti... Kelios tokios balos ir nusokes nuo autostrados mano blizgantis zaisliukas tampa purvinu ir slapiu visureigiu.

Nuotraukoje: zvyrkeliu pas mociute su "Oziuku" (GAZ-69A, 1961 m. laida)!

Pirmasis siegas / den første snøen / el primero nieve

2007-09-28T08:01:00.000-07:00

Hoy por la mañana me desperte del frio que entre por la ventana... Me levante cerarrla, y tan frio, brr... Y este olor frio del nieve fresco... oi, como me gusta eso. Desde lejos, los picos de montañas parecen como cubiertos con el azucar blanco, estan nevando en las montañas, pero solamente los copos del nieve mojados alcancanos... pero bueno, el primero nieve!

Como en niñez, me acerce a la calefacion y estuve mirando agradable a las copas del nieve... El invierno acercanos...

Siandien ryte pabudau nuo saltuko isigavusio pro atvira kambario langa... Atsikeliau uzdaryti, o taip salta, brr.... ir tas tyras salto sniego kvapas... oi, kaip jis man patinka. Is tolo kalnu virsunes atrodo tarsi nupudruotos, kalnuose pasirodo sninga, o mus pasiekia tik slapios snaiges... bet vis tik, pirmasis sniegas!
Kaip vaikysteje, prisiglaudziau prie silto radijatoriaus ir jaukiai stebeilyjausi kaip slapios snaigutes istirpsta tik prisilietusios prie terasos grindu, palikdamos tik bereiksmes balutes... ziema arteja...

Nuotraukoje: Gåfjord (skaityk "gofjurd") alpes kurios matosi nuo mano namu stogo.

Skyrybos / Skilsmisse / el Divorcio

2007-09-27T09:51:00.000-07:00

Neseniai suzinojau, kad mano draugai, vietoje sidabriniu vestuviu sventes skirsis... Tokia zinia tarsi perkunas is giedro dangaus. Du zmones, sukure seima ir susilauke 3 vaiku, turintys grazius namus ir megstamus darbus nutare skirtis... Pabandziau suprasti kodel. Jan'as atsake: "viska atidaveme vaikams, o uzmirsome vienas kita" ir sunkiai atsiduso...

Norvegija tarsi krecia skyrybu epidemija (ypac tarp vyresniosios kartos). Netoli puse visu susituokusiuju, savo santuoka baigia skyrybomis. 2006 m. atrode, jog skyrybu mazeja, taciau sumazejo ir santuoku skaicius (zr. lentele zemiau).

Pradzioje buvo nesuprantama, kodel tai vyksta tokio auksto pragyvenimo lygio salyje kaip Norvegija. Netiesioginis atsakymas pakvietes gilintis toliau buvo vienas - turtas nera seimynines laimes laiduotojas... arba kaip lietuviska patarle byloja "ne piniguose laime".

Emiau zvalgytis aplinkui. Daugybe mano kolegu pasirodo yra patyre seimos issiskyrimo karteli. Isoriniu priezasciu pradzios reiketu ieskoti praeityje. Jau nuo XX a. 8-jo desimtmecio pradzios, sustiprejus moteru emancipacijai, moterims igyjant aukstaji issilavinima, gaunant su vyrais vienodas pajamas, moterys tampa nepriklausomomis. Vyrams baigiasi "katino" dienos ir TV ziurejimas sukelus kojas ant stalo, kai zmona tuo tarpu ruosia vakariene seimai pati tik grizusi po darbo.

Susidare ispudis, jog Norvegijoje skyrybu iniciatores yra moterys. Del puikios rupybos sistemos, jos nebijo zengti sio zingsnio. Taigi, emancipacija ir puikiai sutvarkyta rupybos sistema yra isorines skyrybu priezastys. Vienisa mama su vaiku is valstybes gauna dviguba vaiko pasalpa ir kitokias ismokas, kurios sumoje siekia iki 5-6 tukst. Lt (zinoma jos mazeja vaikui augant).

O vidines skyrybu priezastis turbut galetume vardinti kiekvienas - tai ir nesirupinimas vienas kitu, seimynine rutina ir lukesciu neatitikimas, "kibirksteles" dingimas ir nuejimas kuris sau, neistikimybe, kartais per didelis amziaus skirtumas ir t.t.

Tad nenuostabu, kad jauni zmones gyvena susideje. Anksti atsiskiria nuo tevu, pradeda dirbti, issimoketinai isigyja bustus. Cia net iteisintas statusas "samboer" t.y. sugyventinis. Po truputi imu juos suprasti, taciau gyvenimo susidejus nesirinkciau.

Y asis, santuoku skaicius. X - metai.

(saltinis: Statistisk sentralbyrå 2006)

Seminaras / Seminar / Reunión

2007-09-24T03:38:00.000-07:00

Savaitgali pas mus vyko seminaras autizmo* tema. Suvaziavus visiems dalyviams - seimos su vaikais (50 dalyviu) pilni namai prispilde klegesio. Na, o kol tevai mokesi ir keitesi savo patirtimi, mes centro darbuotojai, visa savaitgali organizavome uzsiemimus vaikams.

Pirmaja diena mazesieji vaikai gaminosi aitvarus, titnago ir skiltuvo pagalba kure ugni (pirmoje nuotr. Emilis is zarijos ipucia ugni), zaide ivairius zaidimus gamtoje, didesnieji buvo uzsieme dazasvydziu.

Antraja diena, velgi, mazyliai buvo nuvezti i ferma su daugybe mielu juros kiaulyciu, ilgakailiu svelniu triusiuku melynomis akimis, galejo jodineti ant ponio ir didelio zirgo, bei pasivezineti su brika (kas cia labai populiaru). Didesniesiems buvo pasiulyta zvejyba, pasilpaukiojimas baidaremis, kopimas uolmis ir kitokios pramogos gamtoje. Grizus - baseinas ir pirtele...

Labiausiai tai man istrigo kopimas uolomis. Su Frode (kopimo instruktorius) nusitrenkem ant uolos, nuo kurios tarsi ant delno matosi visas Kvæfjord fiordas, su degtuko galvutes dydzio ukiais ir Borkenes miestuku uz 10 km. Leidimasis 50 m stacia uola zemyn su vienoje vietoje laisvu pakibimu (zr. nuotraukas).

Na, o visa tai, kaip norveguose iprasta, vainikuodavo desreliu ir hamburgeriu grilinimas.

_________________

Autizmas – sindromas, kuriam būdingos raidos anomalijos ir/ar pažeidimai, išryškėjantys iki 3 metų amžiaus, ir pasireiškiantis socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio srityse. Berniukams šis sutrikimas nustatomas tris kartus dažniau, nei mergaitėms.

Bus vestuves oi bus... / Det blir bryllup engang...

2007-09-15T16:41:00.000-07:00

F
Vėjai žvaigždę užpūs - // - O jis viską matys
Gm
Sodų žiedą nuplėš - // - Tavo juoką girdės
C7
Bus vestuvės oi bus - // - Pažiūrės į akis
F
Ir armonika grieš - // - Palinkės nuo širdies

Tu sėdėsi žvaliai - // - Tenka skirtis jau mums
Prie jaunikio peties - // - Ir giliai atsidus
Užmirštos nuošaliai - // - Kažkas girtas pastums
Nieks taurės nepalies - // - Ir taurelė suduš
B
Ir taip nieks nenutuoks - // - Ir tarp vyšnių baltų
F Dm
Kas ten rymo tylus - // - Praeitis prasiskleis
Gm C
Ir nematomas toks - // - Ir atspėsi gal tu
F C
Nebylus nebylus - // - Kas sudužo stiklais

(F Gm C7 F // 3 stlp. B F Dm Gm C F C)

Sia, tevelio megstama daina, dainuosiu Jums, Teveliai, per Jusu Perlines vestuves! Ruoskites ruoskites :). Mama, ar suknele jau turi? Laukiu nesulaukiu mano mylimieji... Nezinau kodel, bet asara pati bega. Gera man, kad jus abu turiu. Toki gyvenimo kelio kartu nuejot, mus su sese uzauginot, tiek audru ir isbandymu atlaiket. Pasididziavimas Jus mano. Susimatysime jau spali.

Pamoka / En lærepenge / La lección

2007-09-12T10:37:00.000-07:00

Rytas... Lyja... Pyle pirma karta po poros savaiciu kaitros... Vis tiek vaziuosiu i treniruote. Vis tik, paskutine pries vaziavima...

Salta. Akiniai rasoja... Nezymi nuokalne ir kelio eismo ziedas priesais... mano eile "traukti" grupe. "Na, dabar jau truktelsiu... Kad neuzmigtu bemindami" pagalvojau dar kiek pasaipokai. Ivaziavau i zieda ir tik akimirksnis... teskiuosi ir jau slystu, guledamas ant sono (ta sekunde galvoje dar smeksteli "zioplys") vis dar isitveres i vaira, slapiu asfaltu sukdamasis tarsi ledo rutulio ritinys... matau kaip mano komandos draugai vaziave paskui teskiasi tarsi boulingo kegliai... dar kazkuris bando uzsokti ant kelio borto, kitas nuo pedalu atjunges kojas bando spirtis i zeme... bet per smagus greitis... metalo, plastmases ir rubu trynimosi i asfalta garsas... skraidancios gertuves ir akiniai... kazkam skyla salmas... riksmai ir dejones...
Po sio netiketo virtimo, kurio sukelejas buvo Motiejus, Agnar ir Stian atsidure ligonineje... Vienam itrukes slaunikaulis, kitam luze sonkauliai... Dar laukiant gretosios Jostein apkabino Motieju per pecius "Pasitaiko, nesigrausk"... Gunnar "Dabar zinosi kaip vaziuoti ziedu..." ir istiese karstos kavos. Jokio blogo zodzio...

"Oi Motiejau, kiek daug dar tau reikia ismokti... Neissisok, buk savo vietoje ir turek kantrybes. Taves laukia dar ilgas kelias dykuma... Uz sia pamoka atsipirksi randu ant alkunes. Sekmes" - ko gero tai butu pasakes ismintingasis Henochas.

Ruduo / Høst / Otoño

2007-09-11T06:20:00.000-07:00

Miskuose nuraudo paklote, nugeltusiuose berzynuose anam fiordo krante isryskejo tamsus spygliuociai, o vakar nuo virsukalniu kaimynysteje nuejus rukui pamaciau kad jos pabalo... Vaziuojant dviraciu jau reikia kepures, kad i vietoje ausu neliktu tik ragai, o vakarejant, dienos surmuliui nurimus, galima uzuosti malkomis kurenamus pecius... Prasidejo ir pora savaiciu tesis briedziu ir misko pauksciu medziokles sezonas. Kai kurie prisimedzioja tiek, kad nereikia eiti parduotuven. Isivaizduokite - ziema issiimi is saldytuvo briedienos.. mmm...et.. Ruduo ateina cionai tarsi 1,5 menesio greiciau nei Lietuvoje. Tuo paciu ateina ir tamsa. Siaurieciai laukia poliarines nakties, kuriems sis laikotarpis asocijuojasi su jaukiu buvimu namie, jaunimui tai "romantiska" tamsa. Na, o pats, tikiuosi jog iki spalio dar pamatysiu siaures pasvaistes. Vasarele praleke... sveikinu su rudeniu!

2007-09-08T12:29:00.001-07:00

skaitinekit vartinekit kol kas :)
dar vis krapstau galva ka cia idomesnio jums ir sau brukstelejus.

Dykumos paslaptis / El misterio del Desierto

2007-08-22T02:11:00.000-07:00

(Pradzia "Beduino pasakojimas")
Amora atnese pilna amfora vandens ir pora moliniu puodeliu. Galvojau apie Henocho pasakojima, taciau dykumos paslaptis vis kvarsino man galva. Abu gurksnojom, senis tylejo ir ziurejo i virpancius tolius... Issikraciau smeli is sandalu ir jis pradingo pazirdamas zoleje. Netiketai, atsikrenkstes senis prabilo.
Manau zinau, ko toks jaunas zmogus kaip tu iesko siose bekrastese smelio platybese, - visi klajojantys stengiasi iminti dykumos paslapti... ir rasti savo oaze. Taciau smelio smiltys... kiekviena ju nesa su savimi ir akimirksni laiko... Gali isvaikscioti slapciausiais dykumu keliais, bet laimes nerasti, o smelis byra... Taciau ta akimirka kai supratau, kad Visa sukures mane myli, nusekiau smelio pustomomis Amoros pedomis. Harmonija ir romi jega slypi tikejime tuo, kad Jis tave myli... suvokus tai, randi laime, kurios taip iesko klajokliai. O ji randasi ne kur kitur, bet paciame tavyje... Tai, vaike, ir yra dykumos paslaptis... Paradoksas, taciau zmogus ieskodamas oazes dykumoje, pirmiausia ja turi atrasti savyje...
Artejo vakaras, raudonas saules diskas artejo link geltonos smelio kopu juros... daresi vis salciau. "Tu niekur neik, pasilik nakciai" pakviete senis.

Sekanti ryta, man iskeliaujant, senis dar tarstelejo: artejant link tikslo, taves lauks mirazai. Tai isbandymai, butini tavo troskimu jegai patikrinti. Matyti miraza yra gerai, tai zenklas, kad esi teisingame kelyje, taciau nesusigundyk... sek ne akimis, o sirdies tyrumu, taip pasieksi tai ko ieskai...
Atsisveikinant Henochas stovejo ramus, tik jo akys... jos pasake visa be zodziu, rupesciu ir meile apglebe mane, padrasino. Salia buvusi Amora istiese rankas paduodama sunku, pripildyta vynmaisi... Mano kelione tesesi...

Vikingu festivalis vaikams / Barnas Vikingfestival / Vikingfiesta para los niños

2007-08-18T13:00:00.001-07:00

Si savaitgali Harstade, (siaures Norvegija, Hinnøy sala) vyksta vikingu festivalis vaikams. Atvaziavo vikingu klubu atstovai is Svedijos, Danijos, Anglijos. Issistate ornamentuotas savo palapines ir kartu su festivalio organizatoriais ruosia pramogas - uzduotis ir vaidinimus vaikams.
Vaikai, o kartu ir ju teveliai, cia gali nusikelti i senuosius vikingu laikus. Visiems dalyviams, kad geriau isijaustu paskolinamos linines drobes, kuriomis apsitaise lankytojai gali: iskepti duonos, nusipinti ant rankos virvele, svaidyti kirvi i taikini, varzytis traukiant skersa pagaiksti (poroje) ar virve (dalyvauja visi vaikai), su lazda numesti 4 akmenukus "jojant" ant apversto rasto ar zaisti "narplione" (zaidimai lygsvarai), saudyti is lanko, joti ant tikru arkliu ir poniu, nusispalvinti savo skyda ir karda, ismokti rasyti runomis savo varda, uzdegti ugni naudojant titnaga, kempine ir berzo tosi, ragauti vikingu maisto, ziureti vikingu kovas, o pavargus klausytis Volven (ismincius) pasakojamas skandinavu mitologija paremtas legendas ir pan. Kiekvienas vaikas gauna diploma su 5 pagrindinemis uzduotimis (kirvio svaidymas, saudymas is lanko, ugnies degimas, lazdeles traukimas, "jojimas") kurias turi atlikti vaikai noredami tapti "tikrais" vikingais.

Salia veikia ir vikingu laiku muge, galima klausytis dudmaisio ir daudytes, mokintis zongliruoti, ir ziureti nuo koto is juoko verciancius vikingu klouno pasirodymus, fechtuotis su vikingais, ziureti vikingu ekspansijos ir prekybos laikais ismoktus arabiskus pilvo sokius, isigyti taurragiu, kardu, odiniu ir kaulo, metalo ir kaulo dirbiniu bei visokio kito bieso... Juokiausi is klouno paskutinio numerio kuri jis prase atlikti ziurovus: "prisiminkite savo desine ranka, pamiklinkite pirstukus ir pabandykite istraukti kaimyno pinigine jam to nepastebint. Visa galite deti mano kepuren..."

Pats darbuojuosi cia savaitgali kaip savanoris. Gavau linine sermega ir zenkliuka "Trell" kas reiskia paimtas i nelaisve vergas. Pirma diena buvo pakankamai silta, tad buvau basas. Vaikai smalsus - klausineja manes tarsi tikrai buciau vikingu belaisvis - "ka valgyti gaunu", "kaip cia patekau", "kodel esu be batu"... "Todel, kad vergai batu neturejo nes buvo bedziai" ta kart atsakiau. Veliau, per pietu pertrauka mano kolega, dirbantis prie kito zaidimo ir muvintis puikiausiais batais sako: "vienas vaikas teige man kad belaisviai vaiksciojo be batu, o kodel tu su batais?" Cia beliko tik skaniai nusijuokti...

Daugiau renginio info rasite http://www.barnasvikingfestival.no/ , o fotografijas galite pasiziureti "Fotogalerijoje".

I tre hele dager barn og voksne på Hinnøy var tilbake til vikingenes sagnomsuste tid. Her fikk alle møte vikinger som har tatt oss med inn i en verden som eksisterte for mer enn 1000 år siden. Det var mulighet til å prøve vikingleker, bueskyting eller øksekasting, de som hadde mer lyst til å bake flatbrød eller hjelpe smeden med blåsebelgen hans, også fikk dette mulighet. Var spennende å se krukkemakeren, sølvsmeden og runeristerne i arbeid. En vikingkvinne Volven fortellte spennende sagn og myter, og lyden fra neverluren var hørt over hele festplassen. Mere opplysninger på: http://www.barnasvikingfestival.no/

Siaurieciu laisvalaikis / El tiempo libre de noruegos

2007-08-16T08:38:00.000-07:00

Siaurieciai stebina mane savo aktyvumu laisvalaiki. Sala su apie 30 tukst. gyventoju, ir rodos daugelis ju turi kazkoki laisvalaikio hobi. Cia pasakosiu ne apie futbolo, rankinio, orientacininku uzsiemimus ar kitas cia vystomas sporto sakas, taciau apie tai, kaip siaurieciai leidzia savo laisvalaiki.
Stai paimkime kad ir mano draugu seimyna. 3 vaikai. Tevas aktyviai dalyvauja sportiniu dviraciu klube, kartu su juo treniruojasi ir jo jaunele dukra. Kiti seimos vaikai ir mama susizaveje zirgais, tad dazna savaitgali juos galima sutikti zirgu varzybose, kur susirenka kiti tokie pat zirgu megejai. Seimyna turi 2 arklius.
Vakar vaziavau i kiekviena treciadieni vykstanti kajakininku susitikima. Pravaziavau buvusia futbolo zaidimo aikstele, kurioje suvaziave su savo nameliais ant ratu rinkosi sunu savininkai, kartu dresiravo sunis ir ruosesi savaitgalio varzyboms. Nuo degancio lauzo sklido skanus kepamu desreliu kvapas... Virs ju, slenio tolumoje buvo matyti keleta vaikinu sklaidanciu motorizuotais parasparniais.
Atvyku i susitikimo vieta, netoli vandens didziule palapine statesi ir stovykla rengesi stuomeningi dedules is Harstado motociklininku klubo.
Ten pat sutikau is Oslo (apie 1400 km!) zuvies gaudymo varzyboms, (ivyks savaitgali) valti norinti issinuomoti zveja su zmona. Jis man paporino kelta zvejo istoriju is savo praktikos. Bet apie tai atskirai.

Beduino pasakojimas / Narración del beduino

2007-08-09T04:07:00.000-07:00

Karta teko keliauti dykuma ir vienoje is zaliu saleliu sutikau idomu zmogu. Tai buvo veslaus medzio pavesyje besiilsintis beduinas. Zmogus apsisiautes melynu apsiaustu buvo zilas, vejo nugairintu veidu ir grubletomis rankomis. Taciau juodos jo akys buvo gyvos, spindincios, kitokios nei prigese senu zmoniu zvilgsniai. Susipazinom ir jis papasakojo man viena istorija...
"Karta buvo zmogus, pavadinkime ji Henochu, kuris klajodamas dykuma ieskojo neuzimtos oazes kur galetu isikurti. Oazes siose dykynese retos, tadel reikia ilgai keliauti kol ja randi. Mat pasitaiko, kad oazes uzpusto smelio audros, isdegina saule ar tiesiog, kaip yprasta, tai buna mirazas. Ir tarsi tycia, - syptelejes pasakojo beduinas, - mirazai pasirodo kaitriausiomis dienomis, kai esi labiausiai istroskes. Todel rasti tikraja oaze kuri gali tapti namais - iminti dykumos paslapti, beduinams yra didziausia Laime. Taigi, menesiu menesiais klajojo Henochas po kaitinancia saule, menulio pilnatimis ar tamsiomis naktimis, staugiant smelio audroms ar spengiant dykumos tylai. Keliaudamas sutiko daugybe tokiu pat kaip jis, laisvos valios klajokliu - vyru ir moteru, taciau nei su vienu is sutiktuju nebudavo pakeliui. Kiekvienas ju, laisvas pasirinkimuose, ejo savuoju keliu link asmeninio tikslo. Tad Henochas taip pat vis rinkdavosi traukti savuoju keliu. Kelione uztruko ilgiau nei keliauninkas tikejosi. Ilgainiui jis suprato, kad geriausia keliauti ne vienam. Kartu keliauti linksmiau, o ir smelio audros, troskulys ar skorpionu ikandimai tada tampa ne tokie baisus. Visada bus i ka atsiremti. Taciau sutikti toki zmogu veju pustomoje smelio dykyneje, hmm... reikalas nepaprastas. Tiesa, pasitaikydavo retkarciais zmoniu lyg ir norinciu keliauti kartu, taciau Henochas tiesiog nemanydavo, jog tai tinkamas pakeleivis jam. Todel, isidemek vaike, - kai smelis uznesa issiskyrusiuju pedas, apsigalvoti per velu, dykumoje ju neberasi... Senis atsiduso, stojo tyla...

Tiesa, - pratese toliau - viena pacia kasdieniskiausia savo kasdienybes diena Henochas sutiko keliautoja. Tai buvo moteris tiesiu zvilgsniu, vardu Amora. Ji kaip ir Henochas ieskojo oazes sau ir savo kupranugariams. Viskas buvo kaip paprastai - jie pasidalino vandeniu, palinkejo vienas kitam geros keliones ir patrauke toliau savais keliais. Bet cia Henochas stabtelejo, susimaste... kai vejas eme pustyti bendramincio pedas, Henochas apsisprende ir nuseke jomis...

Keliaudami dienu dienas jie pavargo ir istrosko. Ne tik zmonems, bet ir kupranugariams taip pat reikejo poilsio, o aplinkui tik ikaites raudonas smelis driekesi tolyn kiek aprepia akys... Tik netoliese augusios ilgasaknes dygliazoles suteike vilties, kad cia galetu buti vandens. Ju vietoje, biciuliai eme kasti sulini. Kasti teko giliai, taciau abu tikejo, jog pasieks vandeni. Ir is tiesu, po kurio laiko, sulinio dugne suzibejo vanduo... Si sulini draugai pavadino Tikejimu (Creencia)... Tikejimas numalse ju trokuli, pagirde ju gyvulius ir vel suteike jegu. Todel Henochas ir Amora nutare apsistoti cia ilgesniam laikui, o veliau visiskai nutare cia ikurti oaze - ta trokstama laimes salele kurios visa si laika ieskojo, susikurti patiems... Ilgus metus teko saugoti augancius medzius nuo smelio ir kaitru, taciau Tikejimo vanduo neisseko. Jis visada juos atgaivindavo, suteikdavo naujos vilties, o meile atsiradusi tarpusavyje juodu sujunge i viena"...
Klausiausi sulaikes kvapa, kai netiketai kazkas moterisku balsu pakviete -"Henochai"... idegusiu senio veidu nubego sypsena...

Nuo vejo gusio atsidare mano kambario langas, pabudau... bet ar tai buvo tik sapnas?

(Tesinys "Dykumos paslaptis")

Antradienis / Martes / Dienstag

2007-08-08T15:38:00.000-07:00

Pas mus siaureje neiprastai silta. Vasara tesiasi. Nuostabus oras isplaukti valtimi su vaikais. O koks nepakartojamas jausmas lekti valtimi lygiu tarsi stiklas vandens pavirsiumi...
Kas zvejojo, kas siaip megavosi tvyrancia ramybe. Veliau nuplaukem salon, kurioje lankytis galima tik isperejus pauksciams, (nuo vasaros pradzios). Papietavom nuostabaus, kriauklytemis nuseto balto smelio krante...
Ramybe, kaitina saule, nepastebimai kyla jura ir aplink klykauja zuvedros... Niurktelejau susigundes vandenin, taciau vandenukas saltas, tad neuzilgo issiropsciu laukan...
Jura pilna gyvybes. Be zuvedru dar yra pauksciai "nardukai". Visai salia valties pasigirsta ispuciamo oro garsas (kaip delfianriume), zvilgteriu ten linkui, ogi nykstukinis banginis, gal kokio 1,5 m ilgio, isneria trumpam salimais, parodydamas savo peleka ant isriestos nugaros... Kristofferis (mano "vaikas" balta apranga) eme trinti rankomis "o jei tas uzkibs...!" Netrukus paaiskeja ko jis cia trainiojasi. Kiek toleliau tai ten tai sen vanduo vietomis pradeda raibuliuoti, oran sokcioja mazytes sidabrines zuveles - makrele (dar jaunos panasios man i sprotus). Prisigaudom zuvies ir patys. Vakarienei zinoma - zuvis.

Vasara / Sommer / El verano

2007-07-19T19:07:00.000-07:00

Siandien taip panorau braskiu, o nuejau i virtuve, gi ziuriu! 3 kibireliai kvapniu raudonuju... Didziules... didziausia tai kokiais 4 skaniais kasneliais sutvarkiau. Siaip tai, gyvenimas teka cia ramiai... vietiniai politikai prakaituoja nuo alaus, zmones atostogauja, tik lusis isgasdino kaimyninio kaimelio gyventojus ir vienas vezlys pabego nuo savo seimininko. Vasara cia isibegejo visu savo smarkumu... Taigi... O nuo rudens planuoju isirasyti i vietini kajaku irklavimo kluba ir svajoju plaukti su kajakais i banginiu safari.

Nuotraukoje: vakaro saule virs Kvæfjord fiordo ir Borkenes (miestukas kuriame randuosi).

Vidurnakcio saule / Midnattola / El sol del la noche

2007-07-13T15:44:00.000-07:00

Vidurnakcio saule jau nebe taip aukstai, tad ir miegoti jau lengviau. Temti prades po 07.18 d. tad dekui Dievui :). Paskutiniaja vidurnakcio saules sviesa galite pasigrozeti siose nuotraukose. Vaizdas (zemiau esanciose foto) beveik is mano kambario. Ypatingos spalvos...

Pas mus grazus oras, pastoviai silta, virs kokia +20C, o tuo tarpu rytineje Norvegijos dalyje (Oslo gale), lietaus sukelti potvyniai nunesantys namus ir tiltus...

Zvejyba / Fisketur / Viaje de pesca

2007-07-13T13:19:00.000-07:00

Mama man raso apie zuviene, o mes kaip tik diena pries plaukem su vaikais zvejoti...
Variklio riaumojimas... surus vandens purslai ant veido, vejas plaukuose ir saule virs galvu... Nusiziureje ramesni fiordo plota, salos uzstojama nuo sroviu, ten kur ratus klykdamos virs vandens ratus suko zuvedros, tiesiog traukeme menkes ir jurines lasisas viena po kitos. Buvau tiesiog priblokstas kaip greitai galima prisizuvauti... Tiesa, gal cia laimes pinigelis kaltas, kuri pries zvejyba mazasis Joakimas imete vandenin. Pietu metas. Issilaipiname smeletoje salos pakranteje. Lauzas, desreles ir krabu "medziokle" saloje... Atoslugis ir bandymas "nepakabinti" valties ant pakrantes akmenu...

Ta diena pagavom kokia 30 kg zuvies. Issivaleme zuvi dar valtyje, galvas ir vidurius ismetydami zuvedroms. Vakare issipjausteme file. Koks ispindejimas... Paskui suzinojau, kad dziovinti menkiu liezuviai tai didziausias delikatesas...

Tiesa, parplaukus ir kraunantis laimiki, krantineje buvome tiesiog apspisti turistaujanciu prancuzu pensininku atvykusiu su savo "nameliais" ant ratu. Padovanojom jiems musu didziausia menke. O koks klegesys, dziaugsmas kilo, o kas per juokas, tarsi vaikai! Griebe tuoj kas uz vyno buteliu, kas uz fotoaparatu ir nusipyskino su sios istorijos herojais.

Tikejimas / Tro / La creencia

2007-07-04T10:45:00.000-07:00

"Tikejimas laiduoja mums tai, ko viliames, irodo tikrove, kurios nematome. Per ji proteviai gavo gera liudijima. Tikejimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo zodziu, butent is neregimybes atsirado regima" (Hbr 11,1-3). Is tikro, tikejimas asmeniskai man yra visa ko variklis. Tiesiog tikejimas tokiais dalykais kaip, kad "viskas bus gerai" arba, kad "iki senatves liksiu sveikas" ar "sukursiu grazia seima"... Per tikejima pasieki tai ko nori, nesvarbu kiek laiko tai uzima. Svajonei tampus tikrove, praleistas laukimo laikas tiesiog atrodo tarsi dar vienas laiptelis, pakopa auksciau i saves paties pazinima ir tobulejima.

Ar tiki tuo ka sakai? tiki savo svajonemis? Patikek...

Naujas darbas / Ny jobb / El nuevo trabajo

2007-07-03T06:24:00.000-07:00

Vakar buvo pirmoji diena darbe (tame paciame kuriame dirbau preita vasara). Puikus oras tiesiog kviete laukan. Su kolegomis nutareme nuvaziuoti piknikauti prie fiordo. Toliau kanoja... maudynes, taskynes... pora pacirskintu desreliu... bandele su cukrumi... vaiku mokinimas groti dambreliu ir ubauti peledomis... bendravimas, krykstavimas ir juokas...
Nemaniau, kad cia siaureje galima maudytis, taciau pasirodo, kad gelas vanduo ezeruose esant puikiam orui ne ka saltesnis nei Baltijos. Toliau nuotraukos kalba pacios uz save:
1. Kartu su Joakimu kanojoje...
2. Perslapusi Eirin "bega" nuo besitaskanciu berniuksciu
3. Po maudyniu susales Joakimas ir Robertas sutupe ant saules isildytu pakrantes akmenu...

Elgen / Fjell Elgen / La montanna Elgsnes

2007-07-02T14:24:00.000-07:00

Sveikuciai! Si karta visiems sveikinimai is "Vidurnakcio saules krasto" aba tiksliau is uzpoliares. Sestadieni sedes i traukini ir sukores daugiau nei 1500 km sekmadieni jau galejau matyti nenusileidziancia saule didziausioje Norvegijos saloje - Hinnøya. Smagu cia, kadangi dauguma centre dirbanciuju pazistami jau is preitu metu. Taip pat, saloje veikia gerai organizuotas Harstad`o dviraciu megeju klubas su kuriuo galiu treniruotis laisvu nuo darbo laiku. Tad, ilgai netrukus, pirmadienio vakara kartu su kolege Siv Heidi ir jos vyru Hallgeir kopeme i Elgen kalna.
"Kalniukas" tik 530 m, taciau teko paprakaituoti kol i ji ikopeme. Pakeliui, viena po kito, kopiancius porelemis arba po viena sutikome koki pustuzini zmoniu. Man tai kiek neitiketinas aktyvumas saloje kurioje gyvena gal apie 30 tukst. zmoniu! Maloniai stebina mane sie zmones savo aktyvumu ir meile gamtai. O jau prie pat virsunes mums vos ne po kojomis eme veltis kiek didesnis uz kurapka paukstis (norvegiskai - Heilo, vokiskai - Goldregenpfeifer) vaidindamas suzeista bandydamas nuvilioti "grobuonis" (t.y. mus) nuo savo lizdo. Begioja aplinkui sparnus zeme vilkdamas, karts nuo karto cypsi taip "pyyyp" juokingai... (Nusileidziant vel visas teatras pasikartojo is naujo linksmindamas mus vos ne iki asaru).
Virsuneje atsisedi ant apsamanojusio akmens, issitrauki termosa su kava... sokoladas... Atsiputeme, pritraukeme i plaucius debesu :), padziuginome akis i visas puses atsiveriancia neaprepiama panorama... Pasigrozekite ir jus...

Nuotraukose:
1. Tarsi degtuku galvutes, apacioje matyti Elgsnes gyvenviete, kuria nudiena del sudetingo susisiekimo zmones naudoja kaip poilsio vieta.
2. Virsuneje kartu su Siv Heidi ir Hallgeir (uz kardo).
3. Vienas is vaardu.
4. 23:00 ir nenusileidzianti vidurnakcio saule...

P.s. Romantikai prasklaidyti reiketu pamineti eskadronus musiu lydejusius mus visa kelia :D.

Tvirtumo isbandymas Trondheim - Oslo Styrkeprøven

2007-06-25T10:44:00.002-07:00

Jegos isbandymas islaikytas! 540 km kurie skiria Trondheima nuo sostines Oslo iveikta per 18:45:07...
Trondheimas +15C, 08:40, startas... startavau su savo grupe be didziulio jaudulio, zinojau, kad vis tiek si atstuma i veiksiu. Tik ar isliksiu grupeje cia kitas klausimas... Is nakties lyta, slapia, bet dekui Dievui nelyja. Po keleto kilometru po truputi vel isikrapnoja ir nuo tada tai mazesnis tai didesnis lietus jau lydi mus iki pat turo pabaigos.
Pakilus i Dovrefjell aukstikalne mus pasitinka priesinis vejas, is +15 C lieka tik +9 C... nuokalnemis leidziames neforsuodami. Paskutine sekmadienio treniruote pries varzybas parode koks neapsakomai slidus vietomis gali buti slapias asfaltas... (vienas komandos kolegu liko gydytis slaunikaulio ir sonkauliu namuose). Apskritai, siu metu varzybos, kurios buvo organizuojamos jau 41-ji karta, vadinamos vienomis slapiausiu ir salciausiu per visa ju organizavimu istorija. Tad nenuostabu, kad vietoje planuotu 20 min. sustojimams mes sunaudojome daugiau nei 1 valanda. Drabuziu keitimasis, valgymas, maisto atsargu kisenese ir gertuviu papildymas, nusilengvinimas (!) suvalgo visa trumputi sustojimu laika. Minant, ilgapirstes pirstines veliasi ir stringa ieskodamos razinu ir sokolado gabaliuku nugaros kisenese. Pravaziavus Lillehammeri ir iveikus daugiau nei 440 km atslenka naktis. Uzsidegame dviraciu lempas. Rodos, su paskutiniaja dienos sviesa, ima apleisti ir jegos. Ima mausti kelenai, nugara ties kaklu... Tarsi suva, permirkusi iki paskutinio plauko ir salanti, isgelbsti sustojimas. Karstas buljonas ir sumustiniai be duonos zieves bei mus lydincio personalo rupestis pataiso jegas. Iki tikslo lieka apie 50 km... vis dar tamsu. Paskutinis sustojimas. Matau kaip daugelis, tame tarpe ir pats krivuliuojanciomis kojomis nulipame nuo dviraciu. Isisuku i apelsinus, oi kaip apie juos svajojau... priedo dar saldi rabarbaru sriuba su pipiriukais... mmm... ir dar karta jau atsibode sumustiniai. Paskutinioji ilgoji ikalne pries Osla, taciau vien zinojimas jog tai paskutinioji ikalne, suteikia jegu. Nuolydis ir finisas Osle jau svintant 03:25 val...
Varzybose uzsiregistravo daugiau nei 5400 dalyviu, is kuriu 205 persigalvojo dar pries starta, o 613 nepasieke finiso. Pakeliui prie musu taip pat prisijunge nuo kitu grupiu atskile dviratininkai sudarydami ilga nutysusia uodega. Varzybose dalyvavo ir jungtine vokieciu, sveicaru ir austru komanda. Tad teko bendrauti su vokieciu ir sveicaru kalbanciu tik prancuziskai ir angliskai atskilusiais pakeliui.
.
Paveiksle: turo Trondheimas - Oslas profilis.

Kelias / veg / el camino

2007-06-16T10:09:00.000-07:00

Savaitgali, kai nesedu ant dviracio, gera tiesog sesti masinon, pasiimti GPS ir vaziuoti ten kur akys veda... Paciais smulkiausiais keliukais. Uksmingus misku keliukus keicia keliai begantys salia kriokliu, fiordu ir kalnu... Gyvenimas vyksta ir kelyje ir salia jo - prasilenkiu su masinomis vezanciomis kajakus... kartas nuo karto sasteli isblizginti senoviski automobiliai ar amerikietiski 50-ju kabrioletai... aplenkiu dviratininku grupe... kompanija draugu kopianciu uolomis miske...
Diena silta ir sauleta, sustoju shell nusipirkti ledu... Papietaut sustoju prie vandens, bet dar kiek saltokas maudytis (arba reikia kompanijos :))... Pro atvirus masinos langus isisukes vejas kedena seveliura... lengva... gera... laisva... Norge! Diena sukasi vakarop, arteju link namu... Gesta rausvais potepiais paryskintas vakarejantis dangus, apgaubes melynuojancius kalnus ir veidrodini ezera, is kurio kylantis rukas paslepia pusimis apaugusias akmens saleles... Viskas paslaptinga ir dvelkia ramybe tarsi mylimosios atvaizdas... Pasigrozekit.

Sveikinu!!! Gratulerer! Felicidades!

2007-06-13T11:14:00.001-07:00

Mieli Mariau ir Valdemara, sveikinu susizadejus!
Dziaugiuosi uz jus ir kartu su jumis. Linkiu sekmes tarpusavio supratime ir suprantu si jusu zingsni kaip spaudima man :-D.

P.s. baigesi sesules mano mergystes dienos, sokiai su berneliais ir glaustymasis su draugemis. Dabar tur savo berneli, kam pasiguosti ir i ka atsiremti... Laimingai judviems!

Aplink Mjøsa / Mjøsa Rundt / Alrededor del lago Mjøsa

2007-06-10T11:06:00.001-07:00

Kasmet, antraji birzelio sekmadieni organizuojamos varzybos dviraciais aplink didziausia Norvegijos ezera Mjøsa. Trasos ilgis 235 km. Varzybos organizuojamos jau 33 kartas, dalyvauja dviraciu sporto klubai ir pavieniai asmenys susiburiantys i grupes. Siais metais, besiruosiant didziajam jegu isbandymui - Trondheim - Oslo mynimui, teko sudalyvauti ir isbandyti savo jegas kartu su savo sporto kubu ir man.
"... heia, heia! Heia Norge!" (raginantys suksniai)... sauke vaikai stovedami pakelese, suaugusieji ragindami ploja, sveikina pro sali vaziuojancius dviratininkus suksniais... + 29C ir tik dvi litrines gertuves gelbsti mane nuo troskulio. Bet dar neiveikus pusiaukeles, besileidziant dideliu greiciu is laikiklio, krestelejus per nebloga duobe, iskrinta viena gertuve. Kola esanti antrojoj gertuvej energijai palaikyti nelabai malsina troskuli, tad jau po keleto kilometru pradeda lipti lupos ir sekti jegos... Taciau komandos draugai ateina i pagalba, Per Christian vienas mano grupes kolegu tiesa man savo pilna gertuve sakydamas "pasilaikyk"...
Taciau jei jegu nera, ir geri kolegu norai nelabia padeda. Pakeliui, vienas po kito, nuo grupes atskyla 3jetas dviratininku. Musu grupeleje "rate" lieka tik 7 dviratininkai. Pakeliui esame lenkiami arba patys lenkiame dviratininku grupes. Persiritus i antraja varzybus puse tenka lenkti vis daugiau pavieniu pavargusiu ir nuo grupiu atskilusiu dviratininku.

Likus keletui km iki finiso spurtuojam, dedami paskutines jegas i pedalus. Finisa kertam kaip komanda, 06:50:55 laiku.
Nesvarbu kiek prakaito reikia islieti, - nuostabi Norvegijos gamta ir kratovaizdis.. geras oras ir saunus komandos draugai atperka kiekviena prakaito lasa.
O kaip jums sekasi minti pedalus? Ar apskritai uzsedat ant dviracio?

Bilder fra Ringerike Grand Prix

2007-06-03T09:55:00.000-07:00

De bilderne snakker selve om åssen det gjikk i dag på Ringerike Grand Prix... Jeg er veldig glad å trene med dere gutter og jenter :) på Rye 17. Vi snakkes igjen neste helg på Mjøsa rund!

Sekmadienio nuotraukos is turo ir dviraciu varzybu Ringerike Grand Prix kalba pacios uz save.
Sekanti savaitgali laukia 235 km varzybos aplink didziausia Norvegijos ezera Mjøsa. Tai bus generaline repeticija pries vaziavima Trondheim - Oslo.

Oslo - Lillehammer - Oslo!

2007-05-30T11:41:00.000-07:00

Prejusia savaite turejome ilga savaitgali, kaip zinia - Sekmines, tad piradienis taip pat buvo laisva nuo darbo diena. Tad musu grupe nutare rimciau pasiruosti Trondheim - Oslo vaziavimui ir numinti iki olimpinio miesto - Lillehammerio (vert. mazas plaktukas). Dar tokio atstumo nebuvau mynes. 460 km (norvegiskai tiesiog 46 mylios) iki ten ir atgal. Su nakvyne. Pirmos dienos mynimui einant i pabaiga jau buvo kiek ikyreje minti pedalus. Taciau pasiekem viesbuti, baseinas, pirtele, puiki vakariene ir bendravimas su kolegomis... vel padejo atgauti jegas. Sekancia diena kunui jau apsipratus su tuo, kad reikia puse dienos sedeti ant siaurutes "plentinuko" dviracio sedynes viskas ejosi tarsi sviestu patepta. Griztant jau buvo galima kiek atsipalaiduoti, vaziavimas jau buvo iprasta, pavejui, trasa driekesi vaizdingomis vietovemis senuoju keliu palei didziausia Norvegijos ezera Mjøsa, galejai uzuosti skaniai kvepiancias alyvas o sustojus atsipusti kur degalineje sukirsti porcija ledu :)...
Vasara atejo ir pas mus, juokiausi kai kazkas paklause ar turiu kremo nuo saules... o va siandien sedziu ir "lupuosi". Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis...

Nuotraukose:
1. Vienas is musu.
2. Sekmadienio rytas, kraunames daiktus i lydinti automobili.
3. "Uzkaites vanduo" :-D
4. Musu grupele pakeliui namo.

17.Mai / Geguzes

2007-05-19T09:11:00.000-07:00

...minios pasipuosusiu zmoniu nuo mazo iki seno, sventinis surmulys ir vaiku krykstavimas... tautines veliavos, tradiciniai kostiumai, mokyklos, vaiku darzeliai, universitetu studentai, chorai, orkestrai zingsniuojantys parade... o kur dar ispuosti namai, gatves ir i jas isriedantys tautinemis veliavomis padabinti senoviniai automobiliai...
Pvz. Osle visa tai vyksta visa diena. 08:00 pazadina pirmieji orkestrai zingsniuojantys gatvemis.Parado dalyviai eina link karaliu rumu, kur eityniu dalyvius pasitinka karaliskoji seima, kuri iki 12 val. oriai modami is rumu balkono ir sveikina visus praeinanciuosius, miestelenus ir miesto svecius... O ju siais metais teko matyti atvykusius is daugelio Europos saliu... Tiesiog pribloske uoste atplaukes mizinisko dydzio, vienas naujausiu vandenyne, kruizinis laineris - "Jewel of the Seas". O parkavimo aikstelej netoliese buvo matyti net ir keletas senu parudijusiu autobusu rusiskais numeriais...
Taigi, po 12 val. is Oslo (Akershus) forto drioksteli patranku salve reiksianti dienos oficialiosios dalies pabaiga. Paradu dalyviai klegedami pasklinda po visa miesta, kavines, parkus. Vaikams nemokamai dalinami ledai ir limonadas! Apskritai, ledu pardavejams Geguzes 17 turbut geriausia diena metuose. Kavines, barai, restoranai luzta nuo sveciu gausos, o miestas toliau alsuoja svente ir artejancia vasara...

Milziniskas kruizinis laivas "Jevel of the Seas" Oslo uoste.

Nuotrauka virsuje kaireje. Kartu su Oslo dvyliktokais (Russ 2007*) ir tiesiog norvegu zyminciu 17.05. Uz nugaru matyti pagrindine sostines Karl Johan gatve.

Nuotrauka virsuje desineje. Norvegu seima poilsiaujanti Akershus forto parke.

Nuotrauka zemiau kaireje. Norvegu pora Akershus forte.

Nuotrauka zemiau desineje. Su dviem norvegem, uz nugaru Karaliaus rumai.

P.s. Nepriklausomybes diena (Lietuvoje atitinka Vasario 16jai) Norvegijoje yra nedarbo diena. Daugiau apie sios datos istorija galite pasiskaityti praeitu metu straipsnelyje http://kelione.blogspot.com/2006_05_01_archive.html

P.p.s. Norvegijoje dvyliktokai svencia savo "100tadieni" nuo geguzes 1 iki 17 d. 17.05. sio nutruktgalvisko sventimo pabaiga.

Treniruote / el traning / trening

2007-05-14T08:17:00.000-07:00

Apniukusi sekmadienio ryta Motiejukas kartu su dar 18 dviratininku ismyne i treniruote. Siandien 18 myliu* ramus turas. Saltoka, iskvepiant matosi garai. Sunkus pilki debesys nezada nieko gero, tad po poros myliu jau visi teskenames per balas. Su sportininkais Motiejus vaziuoja pirma karta, tad viskas idomu. Priekyje vaziuojantieji kartais rodo kokius tai zenklus rankomis, kurie darzniausiai reiskia duobes arba keitimasi. Ir siaip kompanijoje idomu, besikeisdamas ratu pasibendrauji tai su vienu tai su kitu. Taip Motiejukas susipazista su grupes vadovu Larsu. Larsas diedukas jau metuose, lipantis i 6ta desimti, su zilais usais ir sportiniais akiniais, kas daro ji Motiejukui panasu i vilka. "O mes tarsi aviu banda" - dar priedo pamano Motiejus. Kartas nuo karto pasigirsta konkrecios Larso komandos - "i viena eile", "ramiau", "stojam"... Mylia bega po mylios, kalnai keicia pakalnes, miskai ezerus... braskiu laukus javu laukai... Pusiaukeleje sustojam degalineje. Kelios pipirines bandeles ir kokakola vel pakelia Motiejuko "kovine" dvasia minti toliau. Vis dar lyja. Motiejus jaucia kaip galva per plaukus kaklo linkui braunasi salto vandens srovele... Apsauginiai akiniai rasoja, tenka nusiimti. Visi panasus i murzius. Leidziames i pakalne, greitis 59 km/h... slapia stabziu rankenele slidineja tarp pirstu. Staigus posukis... galima uzuosti besitrinancias stabziu kaladeles... ir vel ilga ikalne... Kalbos trumpam nutyla, visi susikaupe mina kad neatsiliktu nuo tempiancio"rato". Nesvarbu kad is po jo trykste tryksta vanduo. Vanduo "sniurais" bega nuo salmo, zvirgzdas tarp dantu jau nebe naujiena, dar kazkam prakiura padanga... lukterim. Artejant link namu Motiejus jau ima svajoti apie karsta vonia... Toks tad buvo saltas ir ilgokas pirmasis Motiejuko pasiruosimas vaziavimui dviraciais Trondheim-Oslo.

* 1 mylia = 10 km

Dekalogas V

2007-05-05T05:56:00.000-07:00

"Nepaleistuvauk"... kodel gi sio nurodymo reiketu laikytis? Nesupratau iki tol, kol uz tai teko atsakyti savo kailiu. Srebeti kose kurios prisiviriau is savimeiles...
Santykius tarp dvieju isimylejusiu zmoniu kurie veliau suarteja fiziskai, perkeltine prasme galima butu palyginti su bustu, vieta kurioje gyveni. Taigi, visi pirmiausia gyvenome pas tevus. Namai, kuriuose uzaugai, islieka atmintyje visa gyvenima. Veliau gal but studentu bendrabutis, nuomojamas butas, na kartais gal net ir nuosavas bustas. Taciau kaip dazniausiai buna, iki tol kol isigyjame savo nuolatini gyvenama busta tenka pakeisti ju kelis arba keleta. Pavyzdziui man teko gyventi kambaryje kuris buvo mazytis, taciau su vaizdu i nuostabu fiorda; veliau name visai netoli misko, kur pries einant miegoti visada klausydavausi osianciu medziu. Dar kita karta teko gyventi butuke netoli miesto centro, o kartu salia grazaus parko kuriame rytais galedavau pasibegioti zvyruotais takeliais salia tvenkiniu, o ana karta gyvenau... et, visko gi ir neispasakosi... tiesiog malonu prisiminti tas vietas. Na tei nera tolygu paviesejimams pas mociute ar kokia teta. Vieta, kuri patiko ir kurioje gyventa ilgeliau, prisimeni ilgam. Bet dabar grizkime i pradine tema prisimindami perkeltine prasme. Anot lapes is "Mazojo Princo" - "...Žmonės pamiršo šią tiesą, bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę..." Tik su santykiais tarp zmoniu, kaip zinia, yra kur kas sudetingiau. Atvirai pasakius, visos merginos su kuriomis draugavau (na nebuvo ju daug) liko mano atmintyje ir kiekviena ju, isikure mano sirdyje uzimdamos dalelyte jos. Kartas nuo karto grizdamos prisiminimuose sukeldamos nostalgija. Po simts! Ko vertas toks gyvenimas kai supranti, kad jau nebegali grizti klausytis pusu osimo pries uzmiegant ar stebeti vaivorykstes virs zalsvo fiordo!? kai sauletais rytais nebegali maitinti gulbiu tvenkinyje ir kai... Ko vertas toks gyvenimas kai visa tai lieka tik prisiminimuose kurie grizta, nes yra dalis paties taves... I kiek daliu galima padalinti save ir islikti savimi...!!??? Ka apie tai manai tu?

Uzgavenes

2007-04-20T10:24:00.000-07:00

Seimininke siu nameliu, pagaileki tu sveteliu,
Duok duok ta suri, kur kamaroje turi!
Gaspadoriau siu nameliu, pagaileki tu sveteliu,
Duok duok to alaus, to putojancio gardaus!

...Plateliuosna isvykom penkiese - Jolanta, Justas, Kipsas, Marijus ir as. Vietoje dar prisijunge Justo grupiokas Andrius ir Darius Simenas. Persirede kas Darius - ragana, Kipsas - raisu vokieciu, Jolka - meska, Marijus - cigonu su arkliu, Andrius veterinorium ir pats daktaru.
Aplankem daugybe trobu, kam sirdies nerade svirksta suleidom, kam zirgelius 36 metu jaunumo su besikalanciais dantimis pardavojom, kam su meska teko pasokt... Prisidainave, svieta prijuokine, privalgydinti, ir kai kurie prigirdyti... Na suriu ar putojancio alucio si karta nebuvo, taciau prisirinko daugybe naminukes, litu, obuoliu, saldainiu ir na, zinoma... blynu! Veliau, visi ubagai susrinkom prie kulturnamio ir dejom garo su plateliskiais ir kitais suvaziaveliais ubagu pasirodymuose, mieliniu blynu valgymo varzybose, mediniu zirgeliu lenktynese, lipynese stulpan, maisadauzyje, Kanapinio ir Lasininio kovoje... ir be abejones - Mores deginime. Po viso sito, lauke pasele liaudiski sokiai su graziosiomis Plateliskemis, issmusantys 9ta prakaita ir gausus vaisiu stalas. Belieka tik padekoti nuostabiai sia svente suorganizavusiam Zemaitijos NP. Tikiuosi jog kitamet susitiksime per Uzgavenes Plateliuose!

Liudesys / Tristhet / la Tristeza

2007-04-17T10:44:00.000-07:00

labas, smagu kad parasei. Klausei ka daryti kai yra liudna, taip naikinanciai ziauriai liudna...
Kai man buna liudna ar jauciuosi vienisas, nors trumpam stengiuosi rasti prieglobsti gamtoje motuleje... o sitie jausmai aplankydavo daznai. Tai naturalu, mes gi zmones turintys jausmus.
...taigi, dviratis nunesdavo mane ten, kur galedavau pasislepti tarp geltonu pajurio kopu ir ilgai tarsi suakmenejes savyje stebeilytis i jura... Nusiauti batus, basomis kojomis isirausti i smeli ir matyti kaip smelio smilteles, viena po kitos, pustomos vejo isitaiso tusciuose mano batuose, ilgainiui uzklodamos batu padus... kaip vejyje siuruoja smilgos ir kaip lengvabudiskai sklando ir klykauja zuvedros... kaip bangos nepalaujamai pazyra krantan ir vel grizta i jura... vel ir vel... Liudesys tapdavo laukiamas, nes tada zinodavau, kad vel sedes ant dviracio, tarsi paukstis igaves sparnus, galesiu nulekti ir kiutoti prie juros tame nuosaliame kamputyje tarp kopu. Niekieno netrukdomas, savo vienatveje ir savo liudesyje. Ilgainiui susidraugauji su tuo jausmu, nebezeidzia jis, nebegniuzdo. Tik po truputi traukiasi, virsta malonu ilgesiu, kazkiek gal net romantiska nuostalgija... Po keliu kartu, grizti namo visai kitas zmogus, po dusu ir miegoti, na gal dar kokia gera knyga pries miega... Bet gamta man visada yra tai, kur galiu vel atgauti save.
O ka tu darai kai tau taip buna? Parasyk...

Påskeferie / Velykines atostogos

2007-04-05T06:00:00.000-07:00

Sveikuciai. Nuo pirmadienio Norvegija svencia Velykas. Beveik visa savaite zmonems atostogos! Taigi lankausi pas savo draugus Trondheime ir mokykloje, kurioje savanoriavau preitais metais.
Keleta dienu buvome trobeleje kalnuose, kur kaip paprastai nera nei mobiliojo rysio nei elektros. Taciau yra zvakes, pecius, daug malku ir jausmas, tarsi butum vienas pasaulyje. Ne jokiu zmoniu, televizoriaus, automobiliu... tik sniegas, kalnai ir osiantis miskas aplinkui...
Pirmoje savaites puseje tiesiog geras oras, sauni kompanija, puikiai slystancios slides, apsnigti miskai ir nuostabios panoramos... Viena diena prisnigo tiek, kad ciuoziant nauju sniegu kartais nematai kur dingsta slides, slidziu lazdos prasmenga iki puses, o pats jautiesi tarsi skrendi sniego pavirsiumi vos ne iki kelenu svilpdamas sniegu...
Atostogoms persiritus i antraja savaites puse prasidejo pugos. Taciau tai ne motais, kai sedi sau siltai trobeleje, kurendamas berzinemis malkomis, o vakare kartu su draugais sedi i +40 C karscio vandens kubila ir karsti bandai atvesinti atvesinti alumi, o jei nepavyksta, neri pusnin. Vaziuojant namo, masinu stovejimo aiksteleje kai kuriems iskilo keblumu kaip cia neapsisovus, ir atkasti is karto savo, o ne kaimyno masina.

Su tevais / Con los padres / Med foreldrene

2007-03-15T08:55:00.000-07:00

Iki siol maniau, jog isoriskai esu panasus i teti, o pagrindinius charakterio bruozus paveldejau is mamos. 18mecio tecio nuotrauka, tai tarsi mano 20mecio. Tie patys garbanoti plaukai, akiu, zandiklaulio forma... Atsiliepiant telefonu tecio draugai manydavo sneka su teciu. Taciau per si sesers gimtadieni padaryta nuotrauka parode, kad kartu esu ir gyvas mamos atvaizdas. Koks idomus netiketumas tiek gyvenimo prabegus.
Is tiesu kaip puikiai tai parodo, kad negali buti visiskai tikras net tuo ka jau pazisti ir zinai tarsi savo penkis pirstus ir detis visaziniu ar buti kategorisku. Nera tik teisybes ir netiesos, nera tik juodo ir balto... Butu gerai, jei sugebetume zvelgti giliau, ne tik i tai kas yra tarp remu, bet ir uz ju...

Merunas...? Merunas!

2007-02-18T13:22:00.000-08:00

...taigi, viena gudu ziemos vakara mama tapo Meruno fane... Grizau is Ispanijos, o ji man vis apie Meruna ciauska :). Hmm.. na, ir kas gi tas Merunas? Taciau uzteko pamatyti ji scenoje ir pats tapau jo gerbeju. Kaip tik, beziurint, pries dainuojant "Su Tavim" dainininkas pakviete televizijos ziurovus apsikabinti artimus zmones klausantis busimos dainos. Tad sedejom kartu su mama jaukiai niuniuodami. Gaila kitu namiskiu nebuvo namie. Kazkaip neprisimenu, kad dar kuris dabartinis estrados atlikejas butu pamastes apie ziurovus taip kaip Merunas. Pagarba jam. Asmenybes branda, naturalumas ir puikus nuosirdus balsas... trys savybes del kuriu negalima nepamegti Meruno.
Zemiau, viena mano mylimiausiu Meruno atliekamu dainu:

Laikas nelaukia, jaučiam abu
Kai žiemas keičia vasaros..
Būna, kad skauda, būna sunku
Bet lemtis – tai ne pasaka..

Tau, vien tik tau sakau,
Kad esu nuostabiam sapne,
Ir širdim, ir mintim
Vien tik su tavim..

Su tavim kas rytą,
Su tavim kas naktį,
Rytą sutikt tave,
Saulės neregėtą..

Jei pamatytum, aš tai tikiu
Ir džiaugiuos tik vienu žvilgsniu..
Jei tu žinotum, tai jau tikrai
Kaip ir aš būčiau amžinai..

Su tavim kas naktį,
Su tavim kas rytą,
Rytą sutikt tave,
Visada sutiksiu,
Amžinai regėsiu..

Su tavim kas rytą,
Su tavim kas naktį,
Rytą matyt tave
Būsiu ir per naktį...

Pastaruoju metu si daina skamba mano galvoje kasdien, jei ne kas valanda. Klausantis jos, aplanko sviesios, pakylejancios mintys, imi zmogus svajoti.... Svajok kartu...

(Pasiklausyti sios dainos galite internete http://buffplus.vipik.ru/file/295/915_Merunas_-_Su_tavim.mp3)

Pas mociute / Hacia la abuela

2007-02-14T03:54:00.000-08:00

Statoile sutranzuotas Peugot ir maziau nei po valandos malonaus pokalbio su pavezusiu YIT Technika darbuotoju Sauliumi (dekui!) stovejau Kryzkalnyje. Nuo cia iki mociutes sodybos tik valanda kelio laukais. Saltukas su vejuku nenugasdina. Zingsniuoju beveik pamirstu lauko keliuku apsnigtomis apylinkemis… Visur tvyro tyla ir ramybe… praeinu nuo laiko pajuodusius vienkiemius, tarsi ne gyvos dvasios… jau cia pat ir mociutes sodyba. Ateinu pro soda pralodydamas sunis. Dar kiek pasizvalgau po kiema – rodos viskas taip pat kaip ir pries beveik metus.

„A duriu nerada“ – pirmiausia paklausia mociute greiciausiai jau maciusi mane einant sodu. Che... „Mociute...“ Toliau kugelis ir pokalbiai prie verpimo ratelio. Pasigirdom arklius ir jau ateina naktis. Pecius ir pieniska sriuba (kuria taip siurpindavau savo draugus ispanus)... Silti patalai, obuoliu kvapas ir uz vienkiemio langu uzaujantis ziemos vejas...

gali isbuti be elektros 5 min?

2007-02-01T02:28:00.000-08:00

Kvieciu visus, vasario 1 d. (ketvirtadienis) nuo 19:55 iki 20:00 isjungti visus elektra naudojancius prietaisus.
Prisijunkime prie tarptautines akcijos (Prancuzija, Ispanija, Lietuva) pries vartotojiskuma akistatoje su globaliniu atsilimu. Eisiu jungt lauk saldytuva ;-)

Daugiau info apie tai: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=11983102

-----------------------------------------
AKCIJOS REZULTATAS 02 02 2007
Ispanijoje sios 5 min. buvo ispudingos. Ypac didziuosiuose miestuose - Madridas, Barselona. Miestai vietomis trumpam paskendo tamsoje. Jausmas toks, kad akcijoje dalyvavo visi, - ne tik fiziniai asmenys, bet ir valstybines istaigos (bibliotekos, savivaldybes, t.t.) Per tas 5 min. sutaupyta 2500 mW energijos, kas prilygsta vienos atomines elektrines 5 min. darbo rezultatui! Reikia tiketi, kad lietuviai taip pat tai gali.
-----------------------------------------
P.s. Sekantis pasakojimas bus apie Pentagono raporta del globalinio atsilimo pasekmiu. O kol kas pora straipsneliu "JT: klimato atšilimas gali būti pragaištingas": http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=12015252 ir "Sylantis klimatas..." http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=11979382

Darvino kosmaras / La pesadilla de Darwin

2007-01-31T02:34:00.000-08:00

Vakar kaip ir pries tai buvusia savaite viename is baru rode viena is paprotinanciu filmu. Austru rezisieriaus Hubert Sauper filmas "Darvino kosmaras" ko gero vienas geriausiu mano matytu dokumentiniu istoriju. Tai filmas apie paprastu zmoniu kasdienybe prie Viktorijos ezero - zvejus gaudancius zuvi, moteris tampancias prostitutemis, rusu pilotus senuciu Iljusin lektuvu isgabenancius zuvi ir atvezancius ginklus ir tai, kas slypi uz viso sito...

Del pries keleta desimtmeciu atlikto mokslininku eksperimento, Viktorijos ezere kilo ekologine katastrofa. I si ezera ileidus viena plesriuju Nilo zuvu, si zuvis isnaikino kitas cia gyvenusiu 210 zuvu rusiu. Ezeras matines Kenijos ir Tanzanijos zmones mirsta, taciau niekam tai nerupi. Taciau filmo esme tame, kad zvejai gaudo ne sau. Zmones nebegali nusipirkti sios zuvies, nes tai eksportine preke, per brangi jiems. Vietiniams tenka tenkintis tuo, kas lieka isvalius zuvi - galva, asakos ir uodega... Sugauta zuvis patenka i fabrika, kur perdibta eksportuojama i EU ir Japonija. 500 tonu zuvies kasdien!
"Kiek zmoniu butu galima pamatinti situo kiekiu?" - filmo autoriaus klausimas fabriko savininkui.
"Neturiu net supratimo" atsako, "taciau tai labai dideli pinigai"... ir ijungia zuvies formos siuvenyra, zuvis varto uodega skambant dainai "Don't worry, be happy"... Filmas su gera ironijos doze apie siaubinga zmoniu gyvenima prie didziausio pasaulyje tropinio ezero.

La leña calienta dos veces

2007-01-17T03:59:00.000-08:00

El lunes fui junto con los trabajadores del la Organización "Amigos de la Tierra" al Centro de Medio Ambiente arriba en las montañas.

Nosotros todos tuvimos que trabajar. Porque yo extrañando el trabajo físico fui a cortar leña. Había muchos árboles que cortar. En las montañas la temperatura era mas frió que abajo, por ejemplo en el cuidad. Hacia mucha niebla y llovía un poquito. Pero siguiendo el dijo "la leña calienta dos veces". Después de algunas horas de trabajo yo sudé y me disipé como una olla. Por la tarde, después del trabajo, estuve muy a gusto sentado con mis compañeros cerca de la chimenea grande, bebimos una colacao caliente, hablamos y jugamos ajedrez...
Al día siguiente tenía agujetas pero a mime gustó esa sensación. Entonces te das cuenta de que tienes un cuerpo vivo.

Pirmadieni su kai kuriais "Zemes draugais" nuvykom i kalnus. Isiilges fizinio darbo visa diena praskaldziau malkas. Vakare susedom prie didziulio zidinio buvusiame medziotoju namelyje... snekuciavomes, gerem karsta kakava ir zaidem sachmatais... Kalnuose temperatura zemesne nei mieste apacioje, tad koleges sildesi vos ne zidinyje. Jaukuma... Sekancia diena jutau visus savo raumenukus, bet tada irgi malonu, nes supranti kad turi sveika kuna.

Le Mont Saint Michel

2007-01-12T04:44:00.000-08:00

Prancuzijoje yra dvi daugiausiai lankomos vietos, tai - Eifelio bokstas Paryziuje ir "Vakaru stebuklas" - Le Mont St. Michel tarp Bretanes ir Normandijos. Le Mont St. Michel verstusi kaip Svento Mykolo kalva. Kasmet cia apsilanko apie 3,2 mln lankytoju.
Si vieta mena druidu, romenu (vadinta "Heraklio vartais"), vikingu laikus. Cia, 11-16 a. atskiriami galingu potvyniu ir atoslugiu, isikuria benediktinu vienuoliai ant uolu pastatydami didinga gotikos stiliaus vienuolyna-tvirtove. Baznycios bokstas su archangelo Mykolo (dangaus kariuomenes generolas) statula iskyla i 170 m. auksti. Ilgainiui, salia galingu vienuolyno sienu vystosi gyvenviete. Si vieta ypatinga tuo, kad Lamanso sasiaurio potvynio metu, tvirtove tampa sala, ir atoslugio metu ja galima pasiekti zeme. Del savo isskirtines gamtines padeties, karu tarp Prancuzijos ir Anglijos metu, anglai nesugebejo pasimti sio itvirtinimo, nepaisant to, kad Simtamecio karo metu anglai buvo apgule sia tvirtove 1424-1434 m.

Prancuzijos Revoliucijos metu vienuolynas apleidziamas (vienuoliai grizta tik 1966 m.) ir tvirtove su vienuolynu iki 1863 m. paverciama kalejimu. Tuo laikotarpiu kalinama apie 15-18 tukst. zmoniu - tarp ju zymus politiniai (socialistai), kulturos veikejai (kaip Víctor Hugo). Jau 19 a. pab. valstybes imama saugoti kaip istorinis objektas. Nuo 1979 m. itrauktas i UNESCO kulturinio paveldo sarasus. Nepaisant didelio lankytoju srauto, benediktinu vienuolynas veikia ir dabar.

Ir mes ten buvom su Tom'u, Antuan'u ir Stepan'u sidra gerem, plonycius krepsus valgem, per barzda nevarvejo, tad skaniai burnoj viska suturejau...