
Nuo lovos, kuri stovi prie didelio lango matosi fiordas. Jis labai megsta mainyti savo spalvas - kartais buna tamsiai melynas, - tada jis daznai buna pasisiauses. O kartais, ypac rytais - lygutelis, tarsi juodas veidrodis. O stai jau kelinta diena fiordas pasipuoses turkio spalva. Prasidejo vandens zydejimo metas. Pro atvira langa girdisi slamantys medziu lapai, o kartais ir tylus tolimas bangu osimas. Hipnotizuoja ziureti ir isijausti i visa tai...
Is juros nejucia atslenka baltas rukas ir paslepia kitoje zaliosios salos puseje matomus snieguotus kalnus, arba kartais jis paslepia ir visa sala. O buna, kad ir viska ivelia tarsi i balta vata... Tada yra matyti tiktai baltas niekas. Po juo pasislepia fiordas. Ko gero tam, kad niekieno nematomas pasikeistu spalva... Visi mes turime tureti paslapciu...
0 Comments:
Post a Comment
<< Home