Šviesa... iš praeities

Iš Vytauto Mačernio laiško Bronei Vildžiūnaitei
Šarnelė, 1942.VII.12
„(...) Jeigu kas nors vertingo yra tiek šiapus, tiek anapus, - tai aukštosios akimirkos, kurių metu žmogus išsiskleidžia Visatos pilnatvėje. Tu klausi, kas yra gyvenimas, ir aš atsakau: aukštosios akimirkos! Jos vienos padaro žmogaus gyvenimą tikrai vertingu. O mano didžiausias troškimas yra visus išmokyti geist tų aukštųjų akimirkų.
(…) Aš norėčiau visiškai atsiplėšt nuo nešvarios žemės ir gyvent pasauly, sukurtam "iš grynosios išminties", ir į viską žvelgt nuo tų mėlynųjų kalvų, kurios, nors žeidžia kojas, bet neteršia žaizdų, - su atlaidumu žemyn.
(…) Pasaulis yra vaizdas, gal geriau šešėlis, mestas į lūžinėjančias formas. Jis praeina. Tačiau reikia tenkintis tuo, ką turime. Prieš keletą dienų aš parašiau tokį eilėraštį, kuris dėl savo formos silpnumo negali eiti rodomųjų skaičiun. Vienas posmas skamba šitaip:

Aš nežinau, kodėl šiandien toks pavargimas
Sukaustė protą ir jausmus...
Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,
Pasauli, man prasmingas ir gražus.

Todėl mokėkime gyventi nors dūžtančiose formose. Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nušviest. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą. Ir ką aš padarysiu, jei mano žibintas silpnai šviečia.
Tačiau aš norėčiau, norėčiau visiems nušviesti kelius. Aš norėčiau, kad kas nors mane lyg degantį ugnies kamuolį išspjautų dangaus gelmėn. Ir aš tada šviesčiau virš jūsų galvų per visas dienas lyg nepasiekiama saulė.”

Ruduo / Høst / Otoño

Rugsejis. Kalnu virsunes tarsi pudra nubarste pirmasis sniegas, - keista ir grazu jas vel matyti pabalusias, po jas galutinai "nurengusiu" vasaros karsciu. Pimosios salnos nudabino kalnu slaitus margaspalve paklote. Jau ir naktis vis labiau isidrasina atsiriekdama dienos, kuri anksciau nupilta nenusileidziancios vasaros saules galejo vadintis poliarine diena...
Ruduo ima vis labiau alsuoti savo saltaja ir slapiaja puse, tad gera prisiminti paskutiniasias vasaros dienas... Gimus Gasparui ir sukakus menesiui visa mazyte seimynele traukem i melyniauti ir grybauti. O grybu - ir baravyku pulkaunyku ir slapukiu voveraiciu, o kas raudonikiu... kiek pavelavom prisirinkti teksniu (multebær), mat del siltos vasaros jos baigesi iki mums galejus issiruosti gamton.
Grazus ir ypatingas sis ruduo...

The Money Crowd

"XVII amziaus pradzioje neiprastas pakvaisimas apeme visa sali: Olandija istiko manija pirkti tulpes. Amsterdame, Roterdame ir Harleme atsirado birzos, kuriose buvo sutelkta tulpiu svoguneliu prekyba. Kainos neitiketinai pakilo. Vienos retos veisles ("Semper Augustus") svogunelis, kuri anksciau buvo galima isigyti beveik pusvelciui, dabar kainavo 5300 florinu. <...>
Pakvaisimas apeme visus visuomenes sluoksnius. Ukininkas atidave savo ferma uz vieninteli "Semper Augustus" svoguneli. Jis buvo isitikines, kad kainos ir toliau sparciai kils, ir sanderis duos jam didziuli pelna. Harlemo pirklys puse savo turto maine i kita reta svoguneli. Nuo Hagos iki Zeiderzes daugelis gatves prekiautoju, jureiviu ir padieniu darbininku, paverte visa savo turta florinais, skubejo nusipirkti tulpiu svoguneliu. <...> Tam tikra laika viskas klostesi gerai. Ir uzsieniecius buvo apemusi tulpiu pirkimo karstlige <...> pinigai uz parduotas tulpes eme plaukti i sali. didejants pinigu srautas sukele astronomini pirmojo butinumo prekiu, namu ir ukiu kainu kilima. Tikejimas tulpemis tapo nacionalinio tikejimo dalimi. <...> Prekybai priziureti buvo skiriami specialus igaliotiniai. Notarai pasivadindavo "tulpiu notarais" ir tapdavo svarbiausiais valdininkais miestuose.
<...> Svarbiausi sanderiai buvo pazymimi banketais. I sventes susirinkdavo simtai zmoniu, o patalpos buvo puosiamos zydinciomis tulpemis.
Netiketai visa tai baigesi. Stambieji zemvaldziai, augine tulpes, nusprende, kad uzteks. Jie ir toliau dirbtinai laike aukstas kainas, samoningai ribodami pasiula ir skleisdami tarp lengvatikiu gandus, kad kai kurios veisles labai vertingos <...> o kitos ir visiskai unikalios.
Nugriebes finansine grietinele, zemvadziu sindikatas nutrauke dideliu kainu palaikymo politika ir ismete i rinka didziuli kieki svoguneliu, tarp kuriu buvo ir daugybe "retu" veisliu. Pasklidus naujienai prasidejo panika. "Retu" svoguneliu savininkai, kurie, kad galetu juos isigyti, buvo pardave savo namus, ukius ir imones, beviltiskai bande rasti pirkeju, bet sie dingo. Per dvi savaites svogunelio kaina (skaiciuojant JAV doleriais) nuo 900 dol nusmuko iki 100 dol. Dar po keturiu savaiciu jis buvo pardavinejamas po 12 dol. Praejus keliems menesiams, svaininkas buvo laimingas, jegu jam pavykdavo uz ji gauti 12 centu.
Sali apeme pyktis. <...> Tik nedaugelis izvalgiu verteivu, susikrove didziulius turtus is svoguneliu tada, kai kainos dar buvo dideles, isveze pinigus is salies ir paverte juos svarais sterlingu, prancuzu frankais ar nekilnojamuoju turtu Vokietijoje. O kiti, tik trumpam akimirksniui is nieko iskile i turtuolius, vel atsidure dugne. Turtingi pirkliai virto elgetomis."

Pinigai - aktuali tema visais laikais, bent jau tais, kiek istorija apie juos byloja. Preita savaite maloniai praleidau laika skaitydamas amerikieciu zurnalisto Dana L. Tomas knyga "Piniguociu dinastijos" (The Money Crowd). Idomu tai, kad knyga parasyta dar 1972 m. taciau aprasomos temos labai siejasi su siandiena, ypac taip isgarsintos finansines krizes aktualijose. Cia galima suzinoti apie infliacija, jos eiga ir padarinius, bei kaip nuo jos saugojosi ir vis saugojasi seimos, jau simtmeciais paveldincios milziniskus savo proteviu palikimus.
Autorius pateikia turtingu seimu-dinastiju pinigu uzdirbimo, isaugojimo ir investavimo is kartos i karta mechanizmus, salia to pateikdamas pikantisku smulkmenu is piniguociu gyvenimu. Idomios gyvenimiskos seimu, net saliu istorijos, sprendimai, poelgiai. Pateiksiu keleta istrigusiu citatu.

Apie infliacijos (infl.) pavojinguma:
38 psl. "Infl. ir pinigu nuvertinimas imperatoriu laikais buvo pagrindines veiksnys suzlugdes Senoves Roma. Prancuzijos revoliucijos metu spartus nuvertinimas Revoliucinio trubunolo isleistu pinigu <...> sukele dideli sukciavima, buvo svarbiausia Revoliucijos pralaimejimo ir Napoleono atejimo i valdzia priezastis.

Nesulaikomas Infl. didejimas Vokietijoje 3 des. pradzioje nuskurdines milijonus vokieciu padejo iskilti nacizmui ir ateiti i valdzia Adolfui Hitleriui.

Ir dabartines vyriausybes, lendancios i vis didesnes skolas, kurias jos bando ismoketi spausdindamos daugybe popieriniu pinigu, is tikruju niekuo nepadengtu ir remiamu is esmes politiniais pazadais, kelia savo pilieciams baisios katostrofos gresme".

39 psl. "Milijonai zmoniu miestuose, perkantys kiausinius, ir apsukrus spekuliantai prekiu birzose, parduodantys ir pekantys simtus milijonu kiausiniu, turbut niekada negalvojo apie vistas. Neabejotina, kad tie prekiu birzu veikejai perka ir parduoda daugiau kiausiniu negu ju sudejo visos vistos per visa istorija. Jie taip pat perka ir parduoda daugiau sidabro negu jo bet kada buvo ir galbut bus iskasta. Jie pamirso, kad kiausinis yra kazkas daugiau nei skaicius knygoje. Butu protinga, jeigu birzos prekiautojai isteigtu komiteta salies fermoms patikrinti ir vistoms suskaiciuoti. Jie galetu pranesti: "Daugelio milijonu kiausiniu, kuriuos mes pirkome ir pardaveme, nera ir negali buti gamtoje. Is tikruju mes ne kazka perkame ir parduodame. Mes varzomes vienas su kitu, kuris is musu apsukresnis".
Kazkas panasaus dedasi ir su pinigais. Daroma prielaida, kad pinigai gali buti paverciami kazkuo. Pavyzdziui, uz doleri galima nusipirkti tam tikra kieki kiausiniu arba mesos, kvieciu ir t.t. Taciau jeigu jus suskaiciuosite viso pasaulio prekes, o paskui palyginsite su pinigu kiekiu, tai pamatysite, kad vargu ar atsiras toks prekiu kiekis, kuris atitiktu cirkuliacijoje esanciu pinigu kieki".

"Salies finansine galia priklauso ne nuo to ka turi vyriausybe, o nuo to, ka turi jos liaudis".

Apie tauriuosius metalus:
Aukso ir sidabro kasybos imoniu, daranciu itaka visam pasauliui, savininkas Engelhardas jaunesnysis, jas paveldejes dar is savo tevo (rasytojo I. Flemingo "Goldfingerio" prototipas knygoje apie James Bond) taip maste apie turiuosius metalus (74 p.): "...aukso ir sidabro teikiamos galimybes gauti pelno daug didesnes, negu iki siol buvo isiaizduojama. Aisku, kad tas investicijas galima taip pat greitai realizuoti, kaip ir grynus pinigus, ir kad jos yra ypac vertingos tomis aplinkybemis, kai pasaulio ekonomika is esmes turi infliacini pobudi. <...> Dabar, kai pasaulis sliauzia i gilejancia valiutos krize, kai dideja infliacija, auga nedarbas ir zlunga indelininku planai apsaugoti savo kapitalus, "misterio Goldfingerio" samprotavimai ir prognozes diena is dienos atrodo itikimesni".

Apie kai kuriuos Sveicarijos bankus:
47 p. "<...> Sveicarijos bankininkai labai uzsidare savame rate. Pasaliniam zmogui sunku pakliuti i sia bendruomene ir ikurti banka edelveisu zemeje. Kelios aristokratu bankininku seimos, kildinancios save is Kalvino laiku, dominuoja finansineje bendruomeneje ir kaip nuo maro bega nuo prozektoriu sviesos. Aristokratiski bankai Zenevoje net vengia kabinti iskabas ir nurodyti savo adresus. Klientams su kuriais jie turi reikalu, nereikia pasakoti, kur juos surasti. Bankininkai gyvena elegantiskos praeities pasaulyje. Viena garsi banko firma, priklausanti Piktetu seimai, iki siol naudojasi XVIII a. baldais, paveldetais is proteviu, ir jos vadovai isblykstu is baimes, jeigu jiems kas nors duotu minti naudotis skaiciavimo masina. Kiekvienas Piktetu klientas apie saskaitu bukle gauna pranesima, parasyta ranka ant ypatingo vardinio popieriaus. Negalima net isivaizuodti, kad butu pasiusta ne individualiai israsyta saskaita".

Apie briliantus:
214 p. "<...> briliantai yra kur kas patikimesni negu pinigai banke. Jie issaugos savo verte ir tada, kai sermuoneliu kailiai pasidarys nebemadingi, o "mersedesai" taps slamstu."

Pokario Japonijos suklestejimas:
222 psl. "Pakilusi is griuvesiu Japonija tapo 3cia pasaulyje pramonine valstybe (po JAV ir TSRS), <...> karinis pralaimejimas buvo postumis jai atgimti. Karo sugriovimai priverte sali, isvalius griuvesius, statyti naujas gamyklas ir diegti pazangiausia technologija. J. nereikejo dideliu lesu skirti gynybos reikalams, ji galejo pagrindine savo biudzeto dali skirti civiliniams tikslams.
<...> Paprastai jie supirkdavo kitose salyse patentus, gulincius lentynose, taciau neidiegiamus del dideliu gamybos reorganizavimo kastu".

Apie seno ir naujo susipynima, vienas zurnalistas apsilankes viename Japonijos pramones centre raso: "apie ryto grozi prie iejimo i masinu cecha; apie gluosnius, nusvirusius virs perpildytu gatviu; apie elegantiskus kimono, isstatytus parduoti krautuvese, kuriose pardavinejami ivairus niekniekiai; apie juros briza, virpanti ora, uztersta pramones gamybos atliekomis, ir visur matome orumo jausma kasdienybeje, atkaklia kova, kad butu issaugota senove, kurios neveikia permainos".

Norvegijos atstovas Eurovizijai

Savaitgali, Norvegijoje vyko Melodi Grand Prix - nacionaline atranka i Eurovizijos dainu konkursa. Is 8 dalyviu, ispudinga balsu persvara, surinkes 74,4% visu balsu (I vieta: 747.888, II vieta - 121.856 balsai), laimejo Alexander Rybak su savo paties kurybos daina "Fairytale". Daina patraukia demesi ir jei kalbeti nuo saves, tai visas reginys mane savotiskai pakyleja. Idomu tai, kad Aleksandras yra kilimo is Baltarusijos, todel laisvai sneka rusiskai. Tai ir originali daina bei choreografija persipynusi norvegu liaudies "laus" sokio motyvais, manau, pades jam siame konkurse Maskvoje surinkti auksciausius ivertinimus.
Didziausios sekmes linkiu Sasha Son su daina "Pasiklydes zmogus", ir tegu laimi gersiausias.

Vestuviu nuotraukos / Bryllupsbilder / Fotos de Boda

http://picasaweb.google.com/dalia.dalele/Vestuves?authkey=0jyZ6U0PFtI#

Dabar yra dziaugsmas

Treniruote. Salta. Aiskiame nakties danguje ryskiai ziba Sienpjoviu zvaigzdynas. Jausmas toks, tarsi saltis zvaigzdes dar paryskintu. Kazkur ties kalnu siluetais soka neryski Siaures pasvaiste. Pucia nesvetingas ziemos vejas ir negaliu ilgai stebeilytis dangun ispuostu mirganciais sidabro sietynais. Reikia judeti. Ant zemes tylu ir tamsu. Tik is tolo apsviecia ilgosios masinos sviesos, pastebi mano refleksine liemene, persijungia i trumpasias, prasilenkiam. Ir ramu. Kazkaip tokia mintis galvon atejo - pasitikint ir atsiduodant Dievo valiai, nebaisu kas ivyks siandiena ir ka atnes rytdiena... Dabar yra dziaugsmas.

Norvegiška svajonė - Hytte

Per radija girdejau, kad norvegai bukstaudami del artejancios krizes nebevaziuoja i keliones ir ziema atsotogauja savo salyje, del ko isaugo ziemos laisvalaikio centru uzimtumas.

Galvojant apie atostogas ir norvegu laisvalaiki, reikia butinai pamineti ju laisvalaiko namukus - norvegiskai "Hytte". Cia norvegai megsta sutikti baltas Kaledas, svesti Velykas ar seimos sventes, praleisti atostogas ar siaip ramiai leisti laika. Norvegijos trobeliu asociacijos (Norges hyteforbund) duomenimis siuo metu salyje yra apie 420 000 trobeliu. Daznai neturintys savo trobeles, ja gali pasiskolinti is savo tevu, ar artimuju. Statistikos duomenimis kas ketvirtas seimos ukis planuoja isigyti savo trobele.

Hyttes paprastai buna statomos kur nors graziose salies vietose kurios cia tikrai netruksta - kalnuose, prie upiu, ezeru ir pan. Paradoksas, taciau po truputi isisiubuojant pasaulinei finansu krizei, stabilizuojantis ir krentant nekilnojamojo turto kainoms, o nauju namu statybas ir pardavimus sukauscius letargui, susidomejimas hytemis ir paklausa zemes sklypams joms nemazeja. Didelei daliai busimuju hytes savininku uzsigeidus savo svajones, iki jos issipildymo reikia laukti eileje apie pora metu, kol vietine statybos kompanija uzsakyma ims perkelti nuo breziniu i realybe.

Ne naujiena jei tokiuose namukuose nera elektros, vietoves nedengia mobilaus telefono tinklai, o tualetas yra lauke. Taciau priprate prie patogumu norvegai atnaujina senasias savo "oazes" ar perka zeme ir statosi naujus namukus su visais patogumais. Ten kur nera galimybes, elektra gaminama saules bateriju ar generatoriu pagalba. Vidutines namuku kainos svyruoja apie 2-3 mln. kronu (800 tukst.-1,2 mln. Lt). Trobeles isigijimas norvegui reiskia investicija i gyvenimo kokybe. Vertinant namelio kaina, dideli vaidmeni vaidina ne tik statybos medziagu ir darbu kaina, bet ir zinoma vieta. Nuo slidinejimo trasos nutolusios nuo 700 iki 1500 m hytes verte gali siekti geriausia galima kaina. Sutvarkytos ir su visais patogumais trobeles verte gali siekti ir milijarda kronu. Kainos aukstesnes ir trobeliu esanciu auksciau nei 900 m. virs juros lygio. Tai grindziama tuo, jog aukstai kalnuose ziemos periodo metu, greiciausiai* visada bus sniego. Kaip taisykle, nuo 2000 metu pastatytos trobeles yra brangesnes anksciau statytu atzvilgiu.

Vyresnioji norvegu karta megsta savo laisvalaiki leisti gamtoje ar tvarkant ir atnaujinant savo trobeles. Man tai primena musu tevu pomegi vaziuoti i sodus. Vien 2008 m. hytčių renovacijai išleista apie 10 milijardu kronu. Prie sito fakto reikia pamineti dar viena - praejusia savaite Norvegijos vyriausybe salies bankams isdalino 100 milijardu kronu ju veiklai stabilizuoti ir paskolu palukanoms sumazinti. Sulyginus siuos paskutiniuosius faktus, galima daryti isvada, jog daugelio norvegu svajonei issipildyti nera jau taip ir neimanoma.

________

Gal but tai tik mano vieno nuomone, taciau kaip bebutu gaila, bet ir Norvegijoje jau jauciasi klimato kaitos padariniai. 2008 m. Kaledas puse Norvegijos, nuo Trondheimo iki aukstai siaureje esancios uzpoliares, sutiko be sniego... Vaikysteje, apie 20 metu atgal, tokius pacius procesus buvo galima matyti Lietuvoje, - dar buvo normaliu ziemu, su metrinemis pusnimis, kurios dabar jau retas pastovus reiksinys Lietuvoje.