Pirklys ir asotis / Kjøpman og mugge

Buvo sekmadienis, ejo 13-ta diena kai buvau isigijes asoti. Ta diena sutikau pirkli. Jis buvo kitoks nei cia keliaujantys vietiniai klajunai. Ir atsitik tu man taip, jis pasirodo esas mano krastietis. Nebuvo galo dziaugsmui, pakvieciau i savo palapine vakarienei. Atsinese pirklys amfora pilna vyno. Skaniai pavalgem, pasisnekuciavom ir jis sako:
- Beje, grazus asotis tavo, mainom i amfora?
- Jis ne tik grazus, jis ir talpus. Gelbsti nuo troskulio kasdiena...
- Drauguzi, nieko blogo tu nepamanyk, bet as noreciau tau tad ja padovanoti. Ar nesvajojai kada tokia turet?
... Zinia, kadais... prisiminiau, dar nekeliaudamas svajojau. O kam ji man tokia net nemasciau. Troskau tokios amforos kaip ir daugelis kitu tokiu kaip as. Talpa jos man ne motais buvo. Svarbiausia - kakliukas laibas, nediduke ir aptraukta oda. Palengva, nepajutau net, kaip si anu laiku mintis isiskverbe galvon ir bande uzvaldyt mane. O gal priimti dovana?
- Ne, ne... dekoju, as turiu jau savo.
Pirklys zagsejo. Padaugino kiek vyno, vel taria:
- Man dar niekad neteko susitikt siose platybese tokio zmogaus kaip tu, ir dar krastietis. Isgerkime kartu uz tai!
- Isgerti kartu galim, taciau vandens, ne vyno - atsakiau. - Nuo vyno tik galva apsvaigsta ir istroksti dar labiau. Ir kas is to?
- Isgerk drauguzi, as prasau, tu nezinai koks jis skanus, o aromatas nuostabus.
Paragavau, kad jau taip praso, izesti svecia nevalia. O vynas kaip ir iprasta - lipnus.
- Aciu, man geriau vanduo asocio.
Pirklys jau buvo gerokai ikauses, eme snuduriuot, atsipalaidavo.
- Matau tavo asotis tau labai brangus. O man maniske jau pabodo, is ipratimo tiktai ir tasaus.
Bandziau nupasakoti jam kelia iki miesto ir kaip rasti krauvele, kurioje galima isigyti inda pagal savo norus.
Taciau jis nesiklause, o gal nesuprato ir kietu miegu uzmigo. Jau nemate, kaip senos minties genamas priejau, paemiau amfora, apziurejau - tikrai grazi, drakonas israzytas ant sono, taciau ji buvo jau... tuscia. Kelione dykuma parodo kieno kokia verte. Ji neprilygsta manajam indui niekuo. Pripildziau ja pilna vandeniu is asocio. Tikiuosi ryte jis prisimins nupasakota kelia. Gal ir jis ten ras savo asoti...