Tekšniavimas pelkėje

Šiandien neįprastai šilta + 24 C pavėsyje ir jokio vėjelio... čia užpoliarėje, tokias vasaros dienas galima suskaiciuoti ant pirštų. Tekšniaudamas basnirčia brendu per išdžiūvusias pelkes. Neapsižiūrėjęs smukteliu ligi kelių juodan pelkes dumblan – kol traukiu kojas, pelke kliuksi, švokščia užsitraukdama...
Aplink purpurinės žalios, gelsvos, oranžinės, raudonos samanos džiugina akis... Šviesdami savo baltais pūkeliais viksnynuose siūruoja kur ne kur išsimėtę švylių lopinėliai, vanduo tarp jų šaltas, mat pratekantis. Kitur pelkė įšildyta saulės, tad braidžioti basomis po minkštučius, žliugsinčius jos patalus didžiulis malonumas... Aplink tylu, tarsi nė gyvos dvasios... tik virš širdelės formos pelkutes tyliai dūgzdami sparneliasi žaidžia du gražiai mėlyni laumžirgiai... smarkiai mušdamas sparnais, iš tankesnio viksvyno purpteli paukštukas... ausis pasiekia kažkur priekalnėse tilinžiuojantys besiganančių avių skambalų garsai... ir tas savitas durpių kvapas.. Kartais užeini – pelkė tarsi mirga geltonais, raudonais žiburėliais. Tai šviečia išnokusios ir benokstančios tekšnės. Prisirenku kibirėlį šių uogų karalienėmis tituluojamų uogų – bus desertas su grietinėlės kremu Kalėdoms.. mmm....