Norges proza

Vakar grizau is po 3 dienu turo, kaip norgai vadina "trobeles turo" (hyttetur) :). Toks pavadinimas todel, kad nuvaziavome i kalnus esancia trobele, tiesa sakant net nera galimybes ten privaziuoti, dar reikia kokius 4 km pesciomis iki trobikes paeiti. Trobele randasi prie kalnu ezeriuko, lygaus tarsi sidabro veidrodis. Medine trobele be elektros, stovi du peciai, yra dujos. Viduje viskas is medzio... jaukumas neispasakytas. Vakare prasideda romantika - skaitymai prie zvakes... net nebeatmenu kada taip namie teko skaityti, gal kai elektra mieste dingo... Sekancia diena zygelis po kalnus su pietumis kalno virsunej. Jau is pat ryto, tik patekejus saulei buvo galima matyti anapus ezero besiganancius elnius... grazus gyvunai... sakotas ragu vainikas... balta uodegyte :) ir isdidi laikysena... bandem prieit arciau, bet gamtos vaikai akylesni - nurisnojo sau. Tik kiek veliau leisdamiesi nuo kalno, priejome beveik prie pat, gal kokia100m skyre mus, nes ejom pries veja ir elniai negalejo musu matyti per kalno pakriausi. Maciau apleistas vario kasyklas, - pilki tuneliai i kalnu gilumasisrausti kalnu uolose, tarsi kokiu ilgabarzdziu nykstuku darbas... Eidami ten radome elnio ragus, buvo gal pernyksciu metu... pabale... Aplink metosi vario rudos akmenys. Dabar sie tuneliai pilni vandens. Niekas Norvegijoj dabar vario nebekasa, nes yra per brangu. Uztenka jiems pinigo is naftos gavybos.

Siaip kalnuos rodos ne gyvos dvasios, bet ziu... tai pelenas savo nosiuke is uz akmens iskisa, tai genys sukrypusi berza barbena... tai elniu banda tolumoje samanas grauzia... Grizom trobelen. Kas norejo, lindom ezeran nuplauti prakaito... vakare ant lauzo kepem briediena... pasmeigi ant nusidroztos sakos bredienos gabaliuka, pabarstai druska, pipiriukais ir kepini lauzo liepsnose... skanumelis... o pries akis ezere atsispindyntis kalnai ir vakaro dangaus gaisai.... Norvegai turi specialu termina - "blø time" kas isvertus reiskia"melynoji valanda". Tai toks vakaro metas, kai dangus nusidazo ivairiausiomis spalvomis... ruzava, oranzine, arba lauzo zariju raudoniu... smagu tada ziureti, kaip is leto, nepastebimai kalnus uzlieja vakaro seseliai...Naktis ateina besisildant prie lauzo. Virs galvu sidabru suziba Grizuloratai ir pries akis atsiveria kitas pasaulis... apskritai, jei nebutu taip salta, butu galima cia sedeti valandu valandas, skaiciuoti krintancias zvaigzdes naktiniame danguje... ir tik spet galvoti norus:)...