Pamoka / En lærepenge / La lección

Rytas... Lyja... Pyle pirma karta po poros savaiciu kaitros... Vis tiek vaziuosiu i treniruote. Vis tik, paskutine pries vaziavima...

Salta. Akiniai rasoja... Nezymi nuokalne ir kelio eismo ziedas priesais... mano eile "traukti" grupe. "Na, dabar jau truktelsiu... Kad neuzmigtu bemindami" pagalvojau dar kiek pasaipokai. Ivaziavau i zieda ir tik akimirksnis... teskiuosi ir jau slystu, guledamas ant sono (ta sekunde galvoje dar smeksteli "zioplys") vis dar isitveres i vaira, slapiu asfaltu sukdamasis tarsi ledo rutulio ritinys... matau kaip mano komandos draugai vaziave paskui teskiasi tarsi boulingo kegliai... dar kazkuris bando uzsokti ant kelio borto, kitas nuo pedalu atjunges kojas bando spirtis i zeme... bet per smagus greitis... metalo, plastmases ir rubu trynimosi i asfalta garsas... skraidancios gertuves ir akiniai... kazkam skyla salmas... riksmai ir dejones...
Po sio netiketo virtimo, kurio sukelejas buvo Motiejus, Agnar ir Stian atsidure ligonineje... Vienam itrukes slaunikaulis, kitam luze sonkauliai... Dar laukiant gretosios Jostein apkabino Motieju per pecius "Pasitaiko, nesigrausk"... Gunnar "Dabar zinosi kaip vaziuoti ziedu..." ir istiese karstos kavos. Jokio blogo zodzio...

"Oi Motiejau, kiek daug dar tau reikia ismokti... Neissisok, buk savo vietoje ir turek kantrybes. Taves laukia dar ilgas kelias dykuma... Uz sia pamoka atsipirksi randu ant alkunes. Sekmes" - ko gero tai butu pasakes ismintingasis Henochas.