Kelione yra gyvenimas, visa kita, pries tai ir po to, tik stovejimas

Saturday, December 15, 2007

Dykumos akliratis / el Circulo oculto del Desierto

(Pradzia "Beduino pasakojimas" August 2007)

Pazvelk i sudulkijusius ir drusku isestus savo rubus... eik, nusiprausk, kur sulinys zinai... tik pamates mane tarstelejo Henochas. Visiskai netiketai supratau, kad po ilgu savaiciu keliones, atsiradau vel toje pacioje vietoje. Negi visa ta laika keliavau bergzdziai!? Siose vietovese sunkiai beatpazinti suzymeta kelia. Keletas siose platybese buvusiu oaziu tapo apleistos, - zmones nepriziurejo suliniu ir juos ilgainiui uzpuste smelis. Buvusiems ju gyventojams beliko susikrauti savo manta is vel iskeliauti i dykuma ieskoti nauju oaziu. Per trumpa laika, anksciau buvusios zalios, vietoves neatpazistamai pasikeite. Tik staugiantis vejas kose tarp styranciu isdziuvusiu krumu saku, smelio gludinamu medziu kamienu ir smelio pripustytu puodyniu, kur anksciau buvo laikomas vanduo... Beliko tik dekoti gailestingam likimui, kad patekau vel pas ta pati svetinga dykumos zmogu.

Nusiprausiau, atsigavau nusiploves skaidriu it krikstolas sulinio vandeniu. To paties sulinio, kuri Amora ir Henochas issikase neprarade paskutines vilties. Net nustebau, net ir sia karsciausia diena, koks jis buvo gaiviai saltas. Creencia... sukosi mintyse. Vakarienei Amora pataise plovo su kupranugares pienu. Susedome valgiui. Buvau prislegtas minties, kad niekur nenukeliavau ir tiek laiko paleidau vejais. Taciau sirdy dziaugiausi, vel budamas pas Henocha ir Amora. Cia esanti ramybe eme skverbtis ir i mane. Man jos jau reikejo... Tylioj nakty traskejo lauzas jaukiai, kai Henochas paemes i rankas liutnia svelniai uzgavo jos stygas... Lauzo liepsna atsispindejo jo veide, akys zvelge i nieka, ir jis tarsi nugrimzdes i prisiminimus ramiai uzdainavo:
...
Kaip mazute kregzde randa kelia
Sekdama zvaigzdziu sietynais
Taip ir sirdis zmogaus
Suras, del ko taip verzias is krutines...
...
Tikinti, tyra sirdis iveiks si kelia,
Pasieks keliones tiksla,
Savo issvajota ramybes salele.
...
Upelis alma ten,
Ir medziai osia teikdami pavesi,
Pabusk, jau laikas kilt, svaja kelionen kviecia!
...
Po keliu dienu, sauniai pasisveciavus ir jau visiskai atgavus jegas, atejo laikas palikti siuos svetingus zmones. Atsikeles dar brekstant rytui, prie savo palapines radau senus, taciau tvarkingus, svarius ir kvepiancius veju, visai puikius tvarkingai padetus rubus. Tai Amora… Henochas jau buvo per senas vilketi siais jaunuolio rubais, o man jie buvo kaip tik. Dekojau sirdingai... kas buvo sie zmones, tokie paprasti, kiek atsiaurus, bet tokie dosnus ir svetingi? Negi tiesiog zmones praeje dykumos kelius ir imine jos paslapti?

Palik savo rubus, imk manuosius. Buk tikras, dabar tu jau atseksi kelia is sio akliracio, kaip ir as savo laiku tai padariau. Tiesa, dykumos paslapti tu zinai, tad ir patikek ja. Del to cia ir sugrizai... Jau linguodamas ant kupranugario nugaros, atsigrezes dar ilgai maciau kaip horizonte tirpsta du siluetai lydintys mane pavymui...

5 Comments:

  • sveikas, Mindaugai,
    minėjai, kad apie savo keliones rašai "bloggeryje", taigi, grįžus is įspūdingos kelionės po Šveicariją, smalsumo vedina, apsilankiau šitam tinklalapyje, ketindama praturtinti žinias apie Norvegiją. Tačiau, mano didžiam nustebimui, čia rašoma ne tik apie patirtus ispūdžius svetimose šalyse, bet taip pat, atvirai dalinamasi asmeninėmis ižvalgomis bei vidiniais ieškojimais - Tiesos.
    Pasakojimas apie dykumą sudomino universaliu stiliumi, kuris papuoštas metaforomis, leidžia skaitytojams kartu keliauti dykuma su autoriumi, bei atrasti save Amoros, Henocho arba trečio personažo kailyje.Beje, veikėjų vardai parinkti taikliai; Henochas-iš laiško Žydams, Amora- kalbėtoja, kitaip Talmudo rinkinys.
    O pats dykumos simbolinis įvaizdis,kuris yra naudojamas šitame pasakojime, man primena pranašo Ozėjo knygą iš Seno Testamento, kurioje dykuma laikoma naujos pradžios vieta.
    taigi, džiaugiamės dykumos pasakojimais ir remdamasi posakiu, kad tamsiausia būna prieš aušrą, linkiu geros kloties pagrindiniam veikėjui.

    By Anonymous Anonymous, at 1/06/2008  

  • labas Kristina, dekui uz puiku komentara! O kur sveicarijoj buvai? galvojom ten vaziuoti, bet vistik su drauge sutarem kad tai bus Sibiras. Spesim dar senatvej Europa pasidziaugti.
    Lauksiu tavo komentaru toliau. Dar kol kas visi tesiniai galvoje, reiks kada prasyt kad ikvepimo muza salia "prisestu" ir padetu man islieti tai i si puslapiuka...

    iki susirasymu

    By Anonymous Anonymous, at 1/19/2008  

  • kelione i Sveicarija buvo zavi tuo, kad sutikom daug idomiu zmoniu is visos Europos bei dalinomes ivairiomis patirtimis, o su lietuviais griztant namo iki ausros traukem tautines dainas bei suorganizavom eilerasciu maratona.
    Ketinimas vykti i Sibira- drasi avantiura, teko vieseti netoli Uralo,nors zmones ten nuosirdus, bet skausmingai apatiski, gal del to, kad prarade tautini tapatuma, nors tiesa, Sibiras nuotykiu megejus vilioja gamtos rezervatais, kuriame ieskoma "skambancio kedro":)
    Ir dar klausimelis,ar norvegai svencia uzgavenes?

    By Anonymous Anonymous, at 2/04/2008  

  • ne, norgai ziemos tokiu laiku dar nevaro "is keima". Neturi tokios sventes. Apskritai neturi tokiu archaisku tradiciju kaip mes. Jei kokia svente gamtoje, tai butinai bus grilinamos desreles ir tuo viskas pasibaigia... Nors, pas juos labai populiaru dainuoti, tia jei buna kur organizuociau tai ir traukia dainas kartu, o ju cia tikrai nemaza turi ir labai jas megsta. O kiek daug vaikams dainu! Kaledines labia grazios. Viena labai megstama apie kaip Kaledu nykstukas (juju Kaledu senis) darzinej ant dovanu maiso sedi ir kose valgo. Na, siaip ar taip, vieni is kitu galime pasimokinti. min

    By Anonymous Anonymous, at 2/15/2008  

  • ne, norgai ziemos tokiu laiku dar nevaro "is keima". Neturi tokios sventes. Apskritai neturi tokiu archaisku tradiciju kaip mes. Jei kokia svente gamtoje, tai butinai bus grilinamos desreles ir tuo viskas pasibaigia... Nors, pas juos labai populiaru dainuoti, tia jei buna kur organizuociau tai ir traukia dainas kartu, o ju cia tikrai nemaza turi ir labai jas megsta. O kiek daug vaikams dainu! Kaledines labia grazios. Viena labai megstama apie kaip Kaledu nykstukas (juju Kaledu senis) darzinej ant dovanu maiso sedi ir kose valgo. Na, siaip ar taip, vieni is kitu galime pasimokinti. min

    By Anonymous Anonymous, at 2/15/2008  

Post a Comment

<< Home