Mintys apie seima

Mano jauna galva, intymus gyvenims seimoje turetu buti tarsi desertas, o seimyniniai pietus turetu prasideti nuo kitu ”pagrindiniu” patiekalu. Galu gale susivokiau ir pritariu naturaliam seimos planavimui. Sutuoktiniu gyvenimui be kontracepcijos, sargiu ir tableciu… taciau su meile, kantrybe, rupesciu ir pagarba vienas kitam.
Pagalvojus, is kur visokios zmogaus ligos? augliai, opos, infarktai, psichozes…? O ar zinote, kad zindydama pirmaji kudiki, jau po 12 menesiu zindymo, moteris sumazina sau rizika susirgti kruties veziu 50%? Kaip naturalu ir paprasta… juk sakoma: genialumas – paprastume.
O kaip zmones gyveno anksciau? Gyveno naturaliai, susirge gydesi tuo, ka teikdavo gamta. Dar ir dabar uzejus kosuliukui geriu mamos surinktu zoleliu arbata su medumi. Ir padeda, zinoma. O jei jau rimciau susirgdavau vaikysteje, tai padedavo medus, sildytas pienas, vilnones kojines ir miegas. Ryte, liga tarsi ranka nuimta.
Mes patys juk esame gamtos dalis. Kodel i ja nebutu galima sugrizti? Ypac dabar, kai buiti galima susitvarkyti kaip nori. Gyvendamas kaime, sodyboje gali igyvendinti savo svajones. Pvz. tureti tiek vaiku kiek Dievas duos. O gyvendamas mieste kiek?

Manau, kad kaime, savo sodyboje gali tureti didele seima. Cia daug erdves, saugu - vaismedziu sodas, miskas, laukai… Man grazu paziureti i dideles seimas. Zinoma, vaikai suteikia atsakomybe, rupescius, taciau taip pat ir meile bei laime. Kiti dar sako, kad jie ir jaunystes suteikia :). Abi mano mociutes (pagimdyti 8 ir 4 vaikai) ir siandiena gyvos, guvaus proto, mielos, darbscios… O kaip smagu broliams ir seserims dabar uzaugus susibegti kruvon!
Dideliu seimu vaikai anksti paragauja “gyvenimo druskos”, yra gabus, sugeba dirbti ir ismano ivairiausius darbus. Ir paikai neislepinti, kaip tas dabartinis 1,6 miesto vaiko... Bet vaiku auginimas reikalauja laiko. O kiek laiko gali skirti seimai gyvenant mieste ir kaime? Kaime gali isvengti automobiliu uzesio ir kamsciu, miesto tersalu ir streso ir darbuotis namuose… Mieste turi vaziuoti i darba… O savaitgaliais, kai miestas ilsisi po darbo savaites, gali nuvaziuot i miesta pasikulturinti ir juo besiilsinciu pasidziaugti.
Apskritai, kam mes ateiname i si pasauli, ka mes pasiimsime is jo ir ka po saves paliksime? Zinau tik viena, kaip pasakose, kad kryzkeleje pasirinkus viena tu keliu, galu gale iseisime su meile, o paliksime vaikus kursiancius pasauli savo vaikams… Kiekvienas savo kelia renkasi pats.

Nuotraukoje: su draugu Runes ir Anne Grete vaikais savanorystes metais - Karine, Kristine ir Julie.