Mano mielai
Negaleciau tiksliai pasakyti kada Tu atsiradai mano gyvenime. Galvodamas apie Tave jauciu tarsi glaustumeis ir apima tokia palaima, ramybe, kad rodos taip medituodamas galeciau sedet amzinybe. Tu esi tokia svari ir svytinti... Bandant sukonkretinti, nuo kada taip jauciuosi, galeciau pabandyt prisiminti. Taip, tai buvo po visu draugysciu, kai pasakiau GANA, suprates, kad neturiu teises skaudinti kitu merginu ir kad negaliu dalinti pats saves, nes nieko nebeliks, nebeliks to kuo galeciau dalintis su Tavimi. Kai supratau, kad dar nepazindamas Taves, noriu buti su Tavimi visa gyvenima. Taip gera buti su Tavimi... Matau, kaip apsikabinusi abiem rankomis ziuri i akis ir mes suprantame vienas kita be zodziu, ju nereikia. Suprantu kaip Tu jautiesi. Esi saugi, mylima ir laiminga. Kaip ir as pats... Gera uzmigti ir pabusti su siuo jausmu, gera, nes nuo siol nesvarbu kiek toli bebutum, tu esi mano sirdyje... O, kad sios valandeles, kai mes susitinkame mintyse mane aplankytu dazniau... Tu mane gydai ir suteiki vilties. Aciu ir iki pasimatymo...
(parasyta viena 17 11 07 ryta)
(parasyta viena 17 11 07 ryta)
posted by Mindaugas at
1:35 PM
3 Comments:
<...> Jei nori sukurt cia ir dabar- su kantrybe, isiklausymu, meile- eini link... Klausei kaip man viskas isrodo.. Jauciuos nerealiai, net sunku patiket, kad taip gali buti realybej... is cia ir tas trapumo jausmas... Matau zmones... daug zmoniu, tarp ju stiklo sienos, netolygaus storumo... matai, bet negirdi- stiklas per storas, girdi, bet nematai- per daug apsiblauses... Nerealu, kai pajauti stiklo plonuma, rodos paliesi- viskas subyres i sukes... Kartais baisu pajudet, bet baime cia netinka... kaip ir staigumas, begimas. Is leto sildant: akimis, zodziais, rankomis- temperatura pakyla ir jis issilydo, istirpsta- stiklo nebelieka- susitinka akys, zodziai, rankos... Vis dar tikiu stebuklais, kuciu nakti jie pildosi, noriu ta nakti tave susapnuoti, kad Naujieji metai issipildytu, kad butu tos kitos kucios kartu... tikiu... Noriu laukti Naujuju metu kaip lape, kad moke mazaji princa- prisimeni- tie aukso spalvos plaukai... Noriu sutikti Naujus metus kartu ir pasileist i sniegynus... sako kaip sutiksi naujuosius, taip ir praleisi...
lauksiu
By
Anonymous, at 11/28/2007
Labas rytas,pasinorejo kelis ilgesnius sakinius parasyt...i juos idesiu daugiau nei matysis, nes jau turiu vaziuoti, siandien laukia diena gamtoje, viena paskutiniuju, kai noris atsisveikint su prisijaukintom, savom viecikem...laiskai...kur jie skraido, tie manieji laiskai? o buvo tai seniai...sudejau, paleidau laiska ir kita ryta, tiksliau labai labai anksti ryte (pas mane juk laiskanesiai visad naktimis ateina) radau tavaji, toki silta silta, zalia zalia ir besisypsanti...toks tas tavasis ejimas po saule...kartais matau tave rasanti laiska, matau islydinti laiskus ir laukianti laisku...jie skrenda, skrenda kaip pauksciai, kaip aitvarai, kaip drugeliai, kaip svajones- skrenda...ir nors pauksciai ne visi pasiekia siltuosius krastus, aitvarams reikia palankaus vejo,drugeliu toks trumpas gyvenimas,tebunie laiskai kaip svajones- su paukscio sparnais, nesantys laime kaip aitvarai, taryt drugiai- islaisvinantys siela ir spalvoti... svajones niekad nemirsta... siandien sesiu rasyti tau trecia laiska... kazkokiu buviu jis pasieks tave...su dzievuliu...
By
Anonymous, at 12/13/2007
ačiū.tokie radiniai sušildo sielą.bet kartu kelia nenumaldomą ilgesį...
By
Unknown, at 4/05/2009
Post a Comment
<< Home