Knygos palietusios siela. Istraukos

M. Waltari knygos "Sinuhe egiptietis":

"<...> jos paveikslas manes jau nebeliudino ir nebeskaudino, mano sielai jis buvo lyg malonus persulys, ryta pabudusio prisiminus grazesni uz gyvenima naktini sapna. Todel galvodamas apie ja dziaugiausi, kad buvo lemta ja sutikti ir nesigailejau ne vienos su ja isgyventos akimirkos, nes suvokiau, jog be jos nebuciau toks koks esu <...>" (240 p.)

"<...> staiga pasibjaurejau mintimi, kad kiekviena diena bus tokia pat kaip si ir mano gyvenime daugiau nieko nebenutiks - tik tai, kas nutiko siandien. Tokia neprotinga zmogaus sirdis - ji niekada nepasitenkina savo dalia ir daro viska, kad sutrukdytu zmogaus ramybe, pasetu jo sieloje nerima <...>" 334 p.

"<...> jei tarp ju pasitaike kokia mano pagyrimo verta ismintis, tai viena muse ziemos nepaverte vasara <...>" 336 p.

"<...> Tiesa daznai liudina zmogu <...>" 338 p.

"<...> silpnas zmogus mieliau leidziasi kito valios vedamas i baugu darba, nei pats kelia pasirenka. Is ties silpnas zmogus mieliau leidziasi vedamas i mirti, nei megina nukirsti virve, kuria yra vedamas, ir manau, jog diduma zmoniu silpni, taigi as nesu vienintelis <...>" 533 p.

"<...> Nepaisyk kvailos moters, nes ji del savo isdidumo kencia labiau nei tu del savojo. Tebai pilni graziu moteru ir niekingiausia verge gali duoti ta pati ka ji <...>" 546 p.

"<...> nurimk kvaila sirdie, - tu nekalta, nes visa, kas pasaulyje nutinka yra beprotyste, o gerumas ir piktybe - betiksliai, nes pasauli valdo godulys, neapykanta ir aistra.

Ne tu kaltas, Sinuhe, nes zmogus nesikeicia. Metai bega, zmones gimsta ir mirsta, ju gyvenimas - tarsi karstas alsavimas ir niekad jie nebuna laimingi, nebent tik mirdami <...>" 553 p.

"<...> zmogu galima matuoti vien jo sirdimi <...>" 554 p.

"<...> teisybe vertesne uz skriauda ir gerasirdis zmogus vertesnis uz bloga <...>" 554 p.