Kelione yra gyvenimas, visa kita, pries tai ir po to, tik stovejimas

Tuesday, April 25, 2006

Pagauki veja / Fange vinden





Pas mus zemumose jau galima sakyti pavasaris, - sniego nebeliko, nedrasiai ima zydeti ivairios pavasarines geles, pabudo visi upeliuksciai, anksti teka saule ir rytais nuostabiai ciulba pauksciai. Kada ne kada rytais buna nuostabus tirstas rukas. Jis, tarsi balti rupestingo simtamecio senio usai vyniojasi aplink barzdotu egliu virsunes, taip tarsi sutekdamas troliams paskutine galimybe pries patekant saulei pasislepti giriu gudumose. Lieka tik slapi pedsakai ant akmens, zoles, medziu... Taciau to paties nelabai galima butu pasakyti apie virsukalnes. Cia dar reikes kiek luktert kos neliks sniego.
Taigi, nors gali pasirodyti keista, taciau balandzio pabaigoje mes cia Norvegijoje dar galime slidineti. Paskutini karta siais metais. Mokyklos autobusu nuvaziavom ir kaimynine komuna kiek auksciau i kalnus. Autobusa palike parkinge, persedom kas ant sniego skuteriu, kas i ju priekabas ir lekem link zuvingo ezero aukstai kalnuose. Zemiau dar yra spygliuociu misku, tad skuteriais nardom tarp egliu ir berzu, vingiuodami nuo kalveles ant kalveles, kirsdami apsnigtu upoksniu vagas ir uzsalusias pelkes, sekdami kartas nuo karto sniege susmeigtomis kartinis palaipsniui kylam i aukstikalnes. Nors cia vis dar daug sniego, taciau pavasartis ateina ir cionai. Vietomis ant kalveliu jau matyti ruduojant pernykstes samanas. Kartais skuteriui pakelus sniega, suledejes pavasarinis sniegas caizo veida, ir cia pat ant rubu ima virsti vandeniu. Lekiant uzsalusiu ezeru retkarciais tenka paragauti ir vandens. Skuteriui neriant i bala ant patirpusio ledo, is po viksru ant vaziuojancuju tykstantys slapio sniego fontanai sukelia nemaza klegesi. Pakilom iki 800 m aukscio virs juros lygio iki Svedijos ranka paduoti. Siaip tai keliones tikslas buvo poledine zukle. Taciau nesulauke kimbant zuvies, imam slides ir patraukiam iki pirmos virsukalnes, kur...

Kalno virsuneje pagauki veja ...
Palieski samanota akmeni ...
Ikvepk kalnu didybes,
Ir melsvu toliu ramumoj klausyk zuvedru juoko ...

3 Comments:

  • vaje, kaip gražu. net pavydžiu. o tai ko nepasidalini, kad namiškių buvai aplankyt. valdemara džiaugiasi sijonu ir skryblium. :-)

    By Blogger + simonas, at 4/27/2006  

  • Eeee smagiai.. Kažkodėl pradedu norėti Norvegijos žuvies :)

    By Anonymous Anonymous, at 4/29/2006  

  • sveikas Simonai, na tai kad grizau "ant smugio" kaip sakoma...
    tai praktiskai namiskiai tik ir
    zinojo. Rugseji kai grisiu butu smagu susitikti ir susipazinti.

    By Blogger Mindaugas, at 5/21/2006  

Post a Comment

<< Home