Kelione yra gyvenimas, visa kita, pries tai ir po to, tik stovejimas

Sunday, October 21, 2007

Mazais zingsneliais... / Con pasos pequeños... / Lille skritt til...

Mažais žingsneliais link svajonės...
Tolyn nuo miesto, link gamtos
Išsiruošė mažyčiai žmonės
Palikę rupesčius namuos...


Sekmadieni isvaziavau ten, kur noriu tureti namus ir kurti, - gamton. Paziureti kokios ten vietos, zeme ir, radau. Radau ta vieta apie kuria mintijau, matydavau plaukiant pro akis savo svajonese... Atvykus pirmiausia pamaciau senąsias cia buvusio kaimo kapinaites - mazytis, tvorele su varteliais aptvertas plotelis su keletu lietuviškų kryžių ir klevais dar su graziai nugeltusiais, sveikuteliais, be demeles (ne kaip mieste) lapais. Jauku, tarsi kviecia apeiti viska, apziureti...
Pievos tarp misku guli tarsi kokis fiordas tarp kalnu, tamsiame misko fone matyti kaip ryto saules sildomos garuoja kalveles... Miske seni medziai... Senas storas ąžuolas išsirangiusiomis šakomis, eglynai, kai kur jaunu drebuliu šabakštynas likęs po plynų kirtimų... Siaip aplinkui seni mišrūs miskai. Taip bevaikštant galvon atėjo mintis, kad bus gera čia prieš miegą mišku prasieiti ąžuolus apglostant ir į šiltus namus namo pareiti, su rusenančiu židiniu... Girdisi įvairiausi paukščių balsai, miske pilna stirnu pripeduotu vilkotakiu. Ir žinoma, einant laukyme, uz kokiu poros šimtų metrų grakščiai prastraksi trejetas graksciuju stirnu. Beje, vietove ši turi ir keleta įžymybių,
tai daugiakamiene liepa (sekmes suskaiciuoti :) ir didziulis akmenelis su ąžuoliuku salimais, kuri Donatas su Vaida (vieni pirmųjų naujakurių) praminė Meilės akmeniu, nors man jis labiau i Ramybės akmenį neša. Prisiglaudi prie jo akmenybes ir jauti, klausais... slama lapai, kazkur miske traksteli sakele ir aplinkui ciauska pausciai, ramu...
Kitam misko gale sauniai pasidarbavo bebrai, uztvenkę melioracijos griovi uztvinde kiek misko ir pievu. Cia jau sunku praeiti nesuslapus koju, bet smalsu kuom tas pelketas miskas gyvena, - stai, pelkyno tankmej, garsiai kreksedamos ir stipriai musdamos sparnais isplazda pasibaidziusios antys, kitur, tarp egliu, islukstentu konkorėžių lukštai ir balti kauliukai... po didžiuliais ąžuolais šernų parausineta ir visa meilės istorija - su storu ąžuolo kamienu kone suaugusi eglužė... Paskui dar man Bengardai :-) parode aukstapelke.


Cia ateityje, įsikūrus bus galima padaryti pazintini taka per pelkes, mišką... Daugybe minciu ateina dabar i galva, daugybe ideju, nerealiu projektu susijusių su šia gyvenviete. Na pagyvensim pamatysim...

4 Comments:

  • įdomiai. pirksi žemės? beje, respect, kad jau šiek tiek geriau sekasi lietuviškomis „runomis“ rašyti. :-)

    By Blogger + simonas, at 10/22/2007  

  • taip, planuoju isigyti. Uzsideges esu nerealiai. O Lt "runomis" tai retkarciais parasau, kad visai neuzsimirstu kam reikalingi lietuviu kalboje brūksneliai ar nosinės

    By Blogger Mindaugas, at 10/22/2007  

  • Kukū. Aš jau vėl čia, lietingoje Airijoje. Tik norėjau pasakyt, kad buvo smagu susimatyt. Tikiuos, pabraidysim kada po lietuvišką rasą kokioj pamiškėj ;)

    By Blogger Raimonda, at 10/30/2007  

  • pabraidysma butinai ;-)

    By Blogger Mindaugas, at 11/05/2007  

Post a Comment

<< Home