Talka rudeniui baigiantis / Hjelp i siste høst dager

Norvegijos klimate, panasiai kaip ir Lietuvoje, nepriziurimose pievose labai greitai auga visokie menkaverciai krumoksniai, alksnynai-sabakstynai ir t.t. Todel kas met juos reika valyti. Vienoje is pievu mokykla numate sekanciais metais padaryti arkliu ganykla. Pieva buvo ant kalno, salia vieno is destytojo namu. Suzinojes nutariau pagelbet, bus proga norvegus pazinti is arciau. Buvo vienas velyvo lapkricio sekmadienis(!). Sniego mazai, oras ir svarbiausia kompanija gera. Bet idomiai – darbuotis sekmadieni. Na, bet cia ne katalikiskoji Lietuva…

Buvom trise – destytojas, studentas ir as. Ta diena nukapojom ir suvilke kruvose deginom tas satras. Destytuvas sukrautas satras padegdavo nuvesusio valties benzino pagalba. Tiesiog atvilkdavo kibira benzino ir svysteldavo su visu kibiru ant siek tiek rusenanciu saku… bluuupt…!! liepsna su dideliu juodu dumu kamuoliu spjauna i virsu, kuri laika sakos paliepsnoja, kol bendzinas isdega ir ugnis vel nuslopsa, taip ir vilko, kokius 3-4 kibiriukus… net juokais sakau jam, ko gero koki kuro fabrikeli garaze turi isitaises… sypsos pro usa :). Tai primine man tarybinius laikius, kaip benzino litras kapeikas kainuodavo ir niekas jo per daug nevertino…

Idomiausia buvo ka jie darys per pietus. Negi darbuosis toliau? Bet atejus pietu metui, ziuriu, tetule Liv (destytojo zmona), atitursena pintine nesina! Susedom visi kartu prie didziulio degancio lauzo, pries akis atsiveria nuostabi ezero panorama, is termosiuko pilames garuojancia arbatele ir traukiam is pintines sumustinius – batonas su baltu arba rudu suriu.
Tik Norvegijoje galima rasti si ruda suri. Tai kazkas panasu kaip pas mus rududu, tik vat cia suris:). Apskritai jie idomiai maitinasi, bet cia jau kita tema.
Pasijutau kaip Lietuvoje, kai ankstyva pavasari savaitgaliais tvarkydavom soda ir pietaudavom visa seimyna susede… vis gi esam siaures europieciai, ir nelabai savo iprociais skiriames.