Pilnatis / Full måne

Dar karta einu ant uzzsalusio ezero, nes yra aiski pilnatis... Nes zinau, kad vel busiu vienas, ir dar karta galesiu pajusti Kurejo didybe. Tai ypatingas jausmas. Niekur kitur, kaip tik sedint nakti uzzalusio ezero vidury gali patirti tai labai ryskiai. Tose plonyciu sniego sluoksniu padengto ledo platybese gali pasijusti tarsi dykumoje, kur tarsi paastreja visi pojuciai. Visu savo kunu, net iki siurpuliuku gali isgyventi daugiau ne tai ka matai, taciau tai ka jauti... Tarsi istirpsti toje salcio uzmigdytoje tyloje ir platybese, aiskiame danguje spindi zvaigzdes, viskas nulieta menulio pilnaties sviesos tampa dar pasakiskiau. Esi vienui vienas su savo seseliu ant balto nakties sniego didziulio ezero vidury, krantuose matyti sviesos, virs galvos bekrastis dangus... ir tik kartais vejo gusiai svelniai paglosto veida...
Karta taip bebunant netiketai sustiprejo vejas. Tada girdeti "dainuojant" ir poksint leda tolumoje, ir tik staiga... posteli visai salia manes! Tai tikrai ivaro baimes! Bet galima jaustis ramiai, nes ledas po manimi maziausiai 20 cm storio.
Nepavyko padaryti nuotraukos su menulio pilnatim, bet siunciu jums vakaro zara ir suskilusi leda.