Ir netikėk sapnais...

 

Pirmadienį atkeliauju darban. Naktį sapnuoju, kad pavėluoju į lėktuvą, taip susistriošinu, kad net pabundu. Gerai, kad čia sapnas... 

Trečiadienį varau namo. Sėdu traukinin, Ryanair kaip tik pigių bilietų akcija, tai bevažiuodamas oro uostan dar nusiperku porą bilietų būsimiems skrydžiams. Oro uoste pasižiūriu Departure, susirandu Ryanair ir varau į jų vartus laukti. Laiko dar visa valanda iki skrydžio. Kažkaip vėluoja laipinti, iki skrydžio 18 minučių ir staiga skambutis. Nepažįstamas nr. Galvoju vėl kokie tlf.pardavėjai, paprastai nekeliu tokių, bet šįkart pakėliau - o ten pasirodo iš airBaltic vartų skambina, sako - kur tu!? - mauk greičiau čia, vartai užsidaro! Nulėkiau, spėjau. Pasirodo, per savo užtikrintumą susimaišiau visai, kad šiandien tas retas atvejis kai skrendu su airBaltic ir jų skrydžių laikai labai panašūs! Gerai, kad atsiliepiau, tad pasisekė - nepavėlavau. O sapnas tai perspėjo...

(nuotrauka iš Vilniaus oro uosto puslapio internete)

What are words / Kas yra zodziai

"Jei vienas zmogus gali isreiksti tiek neapykantos, pamanyk, kiek meiles mes galime isreiksti visi kartu." (1)
- Utøya tragedija (2) isgyvenusi Stine Renate Håheim



"Ji mego svajoti ir siusti pasauliui geras mintis..." - sake tevai apie dukra, zuvusia Utøya saloje. 18-metes laidotuvese savo paties isgyventa ir sukurta daina atliko jos megstamiausias dainininkas Chris Medina, atlikti sia daina zuvusiuju atminimui atvykes is JAV. Butent sia daina mergina klause kartu su savo seima pries jai isvykstant i stovykla Utøya saloje. Daina tapo Nr.1 Norvegijoje.

Sis teroro ispuolis suvienijo visa Norvegijos visuomene - didesniuosiuose karalystes miestuose zmones rinkosi i eisenas su raudonomis rozemis (Darbo partijos simbolis), prie Oslo katedros, Bergeno centre, Stavangeryje ir kituose miestuose gedintys zmones is visos salies sunese marias geliu, atsisveikinimo atviruku, dege zvakutes, renge paminejimo koncertus ir pan..... Norvegai pasirinko meiles, uzuojautos, rupescio vienas kitu kelia...

________
1. Citata originalo kalba: "Hvis én mann kan vise så mye hat, bare tenk hvor mye kjærlighet vi kan vise sammen.”

2. Liepos 22 d. Osle ivyko sprogimas (7 zuvusieji), o veliau ta pacia diena tas pats teroristas Utøya saloje saude i Darbo partijos jaunimo (AUF) stovykla susirinkusius dalyvius. Visa Norvegija sukretusioje tragedijoje zuvo apie 70 zmoniu, apie simtas suzeista. Savo manifeste, paaiskinanciame ispuolio motyvus ir isplatintame ta pacia ispuolio diena, teroristas isreiske kritika Darbo partijos per daug liberaliai politikai musulmonu integracijos Norvegijoje klausimu ir norejo "suduoti smugi partijos atsinaujinimui".

Tekšniavimas pelkėje

Šiandien neįprastai šilta + 24 C pavėsyje ir jokio vėjelio... čia užpoliarėje, tokias vasaros dienas galima suskaiciuoti ant pirštų. Tekšniaudamas basnirčia brendu per išdžiūvusias pelkes. Neapsižiūrėjęs smukteliu ligi kelių juodan pelkes dumblan – kol traukiu kojas, pelke kliuksi, švokščia užsitraukdama...
Aplink purpurinės žalios, gelsvos, oranžinės, raudonos samanos džiugina akis... Šviesdami savo baltais pūkeliais viksnynuose siūruoja kur ne kur išsimėtę švylių lopinėliai, vanduo tarp jų šaltas, mat pratekantis. Kitur pelkė įšildyta saulės, tad braidžioti basomis po minkštučius, žliugsinčius jos patalus didžiulis malonumas... Aplink tylu, tarsi nė gyvos dvasios... tik virš širdelės formos pelkutes tyliai dūgzdami sparneliasi žaidžia du gražiai mėlyni laumžirgiai... smarkiai mušdamas sparnais, iš tankesnio viksvyno purpteli paukštukas... ausis pasiekia kažkur priekalnėse tilinžiuojantys besiganančių avių skambalų garsai... ir tas savitas durpių kvapas.. Kartais užeini – pelkė tarsi mirga geltonais, raudonais žiburėliais. Tai šviečia išnokusios ir benokstančios tekšnės. Prisirenku kibirėlį šių uogų karalienėmis tituluojamų uogų – bus desertas su grietinėlės kremu Kalėdoms.. mmm....

Ateitis priklauso mažosioms elektrinėms

Didžiulių elektrinių, masyvių užtvankų ir milžiniškos intervencijos į gamtą laikai baigiasi. Dabar apie ateitį galvojančioms energetikos bendrovėms ima rūpėti mažieji elektros generavimo įrenginiai. Ateityje jie gali dramatiškai perkeisti energetikos sektorių.

Kalba eina apie elektros energiją generuojančių mini stočių mikrotinklus ir decentralizuotą elektros gaminimą. Realybėje tai reiškia, kad elektra gaminama (generuojama) vietiniuose tinkluose, šalia vartotojų, geriausia kuo mažesnės skalės įrenginiais ir tai gali vykti visiškai nedalyvaujant didžiosioms energetikos bendrovėms.
Tai nebūtinai turi būti hidroelektrinės. Tai gali būti vėjo, saulės, o taip pat bangų bei biomasės elektros generavimo elektrinės.
Be abejonės, šie tinklai susidurtų su iššūkiais, vienas kurių yra tai, kad energijos gamyba būtų tiesiogiai priklausoma nuo oro sąlygų ir vėjo. Dėl to reikia energiją arba kaupti kaupikliuose, arba jungtis į tinklą, kuriame energija generuojama iš keleto tipų energijos šaltinių. Tokiu būdu būtų galima užtikrinti stabilią energijos gamybą. Taip pat būtų galima nesunaudojamą energiją parduoti arba pirkti, kai jos gamyba būtų nepakankama.
Tokie tinklai turi turėti galimybę atsijungti visiškai nuo bendro tinklo ir toliau veikti atskirai, nepaisant, kad tarkim bendrasis tinklas būtų be elektros. Žinoma, tam yra visa eilė techninių reikalavimų, pvz. signalizavimui, valdymo sistemoms, energijos kaupimui.
Vokiečių kompanijos LichtBlick skaičiavimai rodo, (jie naudoja VW pagamintą elektros ir šilumos mini generatorių, kol kas varomą gamtinėmis dujomis) kad mažieji tinklai yra žymiai lankstesni reaguojant į energijos poreikius, lyginant su tiekėjais gigantais, kuriems energijos gamybos paleidimas ar sustabdymas yra sudėtingi procesai.
Tikiu, kad neužilgo ateis laikas, kai žmogus, jei panorės, galės tapti nepriklausomas nuo energetikos tiekėjų gigantų. Pasigaminti savo namams, šeimos poreikiams reikalingą elektrą ir šilumą asmeniniais energijos generavimo įrenginiais. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra nagingų žmonių energiją išgaunančių savadarbėmis vėjo jėgainėmis ar savais būdais panaudojantys saulės energiją. Tad sėkmės visiems pionieriams!

Šaltiniai:
Žurnalas „Expansjon Hålogaland“
http://www.youtube.com/
http://zir.lt

Ką atneša Adventas...

Štai ir Adventas, ramiausias metų periodas, kai galima rasti laiko sustoti atsikvėpti, pažvelgti atgalios ir ivertinti nueitą kelią, - kur link eita ir kiek nueita, ko ieškota ir kas atrasta...
Šiandien, nežinau po kiek laiko, išbėgau pabėgioti. Tiesiog užėjo noras ir atsirado galimybės vėl pamankstini kojas, šviežiu miško oru išvalyti plaučius ir parikiuoti mintis. Mazytės, blizgančios "ciklopo" šviesoje snaiges gulė ant plaukų, akių, skruostu... atšviežindamos mano mintis, tirpdamos ir tekėdamos skruostais tarsi išplaudamos tai kas buvo pamiršta, kas užstrige... apie ką nepagalvota.

Dar prieš pora metų buvo aktualūs keletas svarbių dalyku, tačiau karščiausiai svajojau sutikti savo žmogų, sukurti šeimą... Šį periodą gražiausiai apibūdinti būtų galima žodžiais, kuriuos savo džiaugsmui, atradau vienoje iš Petro Zalansko ringuojamų dzūkiškų liaudies dainų... Štai kokį atsakymą man atnešė Adventas.


Tu pucine raudonasai, pucinėli raudonasai
Ko pavirtai in šalalį...

Ko pavirtai in šalalį, in šalalį neščeslyvų
O aš jaunas be dalalės...

Ainu keliu dainuodamas, ainu keliu dainuodamas,
Dalios, laimės ieškodamas...

Atsišaukė ma dalalė, atsišaukė ma dalalė
Anoj pusėj krašti marių.

Aik dalala šian kraštelin, aik dalala šian kraštelin
Jau aš tavį seniai laukiu

Jau aš tavį seniai laukiu, jau aš tavį seniai laukiu
Iš vargelio neišsitraukiu...

Savaitgalis, nuo darbų ramu. Šiandien apniukę ir dienos šviesos galima sakyti nebuvo. Bet tamsybių metas arteja link pabaigos, link šviesos sugrįžimo - Kalėdų. Vis dažniau pagalvoju apie artimesnius ar tolimesnius bet visus man brangius žmones... Uždainuoja Zalanskas, užsidegu žvakes, apsiaunu močiutės megztomis vilnonėmis kojinemis ir imu vakaroti svajodamas, tikėdamas ir žvelgdamas priekin...

Šviesa... iš praeities

„(...) Jeigu kas nors vertingo yra tiek šiapus, tiek anapus, - tai aukštosios akimirkos, kurių metu žmogus išsiskleidžia Visatos pilnatvėje. Tu klausi, kas yra gyvenimas, ir aš atsakau: aukštosios akimirkos! Jos vienos padaro žmogaus gyvenimą tikrai vertingu. O mano didžiausias troškimas yra visus išmokyti geist tų aukštųjų akimirkų.
(…) Aš norėčiau visiškai atsiplėšt nuo nešvarios žemės ir gyvent pasauly, sukurtam "iš grynosios išminties", ir į viską žvelgt nuo tų mėlynųjų kalvų, kurios, nors žeidžia kojas, bet neteršia žaizdų, - su atlaidumu žemyn.
(…) Pasaulis yra vaizdas, gal geriau šešėlis, mestas į lūžinėjančias formas. Jis praeina. Tačiau reikia tenkintis tuo, ką turime. Prieš keletą dienų aš parašiau tokį eilėraštį, kuris dėl savo formos silpnumo negali eiti rodomųjų skaičiun. Vienas posmas skamba šitaip:

Aš nežinau, kodėl šiandien toks pavargimas
Sukaustė protą ir jausmus...
Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,
Pasauli, man prasmingas ir gražus.

Todėl mokėkime gyventi nors dūžtančiose formose. Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nušviest. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą. Ir ką aš padarysiu, jei mano žibintas silpnai šviečia.
Tačiau aš norėčiau, norėčiau visiems nušviesti kelius. Aš norėčiau, kad kas nors mane lyg degantį ugnies kamuolį išspjautų dangaus gelmėn. Ir aš tada šviesčiau virš jūsų galvų per visas dienas lyg nepasiekiama saulė.”

Iš Vytauto Mačernio laiško Bronei Vildžiūnaitei
Šarnelė, 1942.VII.12

Ruduo / Høst / Otoño

Rugsejis. Kalnu virsunes tarsi pudra nubarste pirmasis sniegas, - keista ir grazu jas vel matyti pabalusias, po jas galutinai "nurengusiu" vasaros karsciu. Pimosios salnos nudabino kalnu slaitus margaspalve paklote. Jau ir naktis vis labiau isidrasina atsiriekdama dienos, kuri anksciau nupilta nenusileidziancios vasaros saules galejo vadintis poliarine diena...
Ruduo ima vis labiau alsuoti savo saltaja ir slapiaja puse, tad gera prisiminti paskutiniasias vasaros dienas... Gimus Gasparui ir sukakus menesiui visa mazyte seimynele traukem i melyniauti ir grybauti. O grybu - ir baravyku pulkaunyku ir slapukiu voveraiciu, o kas raudonikiu... kiek pavelavom prisirinkti teksniu (multebær), mat del siltos vasaros jos baigesi iki mums galejus issiruosti gamton.
Grazus ir ypatingas sis ruduo...