Kelione yra gyvenimas, visa kita, pries tai ir po to, tik stovejimas

Monday, October 17, 2005

Mano mielai

Negaleciau tiksliai pasakyti kada Tu atsiradai mano gyvenime. Galvodamas apie Tave jauciu tarsi glaustumeis ir apima tokia palaima, ramybe, kad rodos taip medituodamas galeciau sedet amzinybe. Tu esi tokia svari ir svytinti... Bandant sukonkretinti, nuo kada taip jauciuosi, galeciau pabandyt prisiminti. Taip, tai buvo po visu draugysciu, kai pasakiau GANA, suprates, kad neturiu teises skaudinti kitu merginu ir kad negaliu dalinti pats saves, nes nieko nebeliks, nebeliks to kuo galeciau dalintis su Tavimi. Kai supratau, kad dar nepazindamas Taves, noriu buti su Tavimi visa gyvenima. Taip gera buti su Tavimi... Matau, kaip apsikabinusi abiem rankomis ziuri i akis ir mes suprantame vienas kita be zodziu, ju nereikia. Suprantu kaip Tu jautiesi. Esi saugi, mylima ir laiminga. Kaip ir as pats... Gera uzmigti ir pabusti su siuo jausmu, gera, nes nuo siol nesvarbu kiek toli bebutum, tu esi mano sirdyje... O, kad sios valandeles, kai mes susitinkame mintyse mane aplankytu dazniau... Tu mane gydai ir suteiki vilties. Aciu ir iki pasimatymo...
(parasyta viena 17 11 07 ryta)

Friday, October 07, 2005

Norges proza


Vakar grizau is po 3 dienu turo, kaip norgai vadina "trobeles turo" (hyttetur) :). Toks pavadinimas todel, kad nuvaziavome i kalnus esancia trobele, tiesa sakant net nera galimybes ten privaziuoti, dar reikia kokius 4 km pesciomis iki trobikes paeiti. Trobele randasi prie kalnu ezeriuko, lygaus tarsi sidabro veidrodis. Medine trobele be elektros, stovi du peciai, yra dujos. Viduje viskas is medzio... jaukumas neispasakytas. Vakare prasideda romantika - skaitymai prie zvakes... net nebeatmenu kada taip namie teko skaityti, gal kai elektra mieste dingo... Sekancia diena zygelis po kalnus su pietumis kalno virsunej. Jau is pat ryto, tik patekejus saulei buvo galima matyti anapus ezero besiganancius elnius... grazus gyvunai... sakotas ragu vainikas... balta uodegyte :) ir isdidi laikysena... bandem prieit arciau, bet gamtos vaikai akylesni - nurisnojo sau. Tik kiek veliau leisdamiesi nuo kalno, priejome beveik prie pat, gal kokia100m skyre mus, nes ejom pries veja ir elniai negalejo musu matyti per kalno pakriausi. Maciau apleistas vario kasyklas, - pilki tuneliai i kalnu gilumasisrausti kalnu uolose, tarsi kokiu ilgabarzdziu nykstuku darbas... Eidami ten radome elnio ragus, buvo gal pernyksciu metu... pabale... Aplink metosi vario rudos akmenys. Dabar sie tuneliai pilni vandens. Niekas Norvegijoj dabar vario nebekasa, nes yra per brangu. Uztenka jiems pinigo is naftos gavybos.

Siaip kalnuos rodos ne gyvos dvasios, bet ziu... tai pelenas savo nosiuke is uz akmens iskisa, tai genys sukrypusi berza barbena... tai elniu banda tolumoje samanas grauzia... Grizom trobelen. Kas norejo, lindom ezeran nuplauti prakaito... vakare ant lauzo kepem briediena... pasmeigi ant nusidroztos sakos bredienos gabaliuka, pabarstai druska, pipiriukais ir kepini lauzo liepsnose... skanumelis... o pries akis ezere atsispindyntis kalnai ir vakaro dangaus gaisai.... Norvegai turi specialu termina - "blø time" kas isvertus reiskia"melynoji valanda". Tai toks vakaro metas, kai dangus nusidazo ivairiausiomis spalvomis... ruzava, oranzine, arba lauzo zariju raudoniu... smagu tada ziureti, kaip is leto, nepastebimai kalnus uzlieja vakaro seseliai...Naktis ateina besisildant prie lauzo. Virs galvu sidabru suziba Grizuloratai ir pries akis atsiveria kitas pasaulis... apskritai, jei nebutu taip salta, butu galima cia sedeti valandu valandas, skaiciuoti krintancias zvaigzdes naktiniame danguje... ir tik spet galvoti norus:)...

Sunday, October 02, 2005

ledas is Norvegijos / ice from Norway / is fra Norge


Kai Lietuvoje galima dziaugtis rudens pradzios saule, man per savaite tenka kokius pora kartu batus kimsti laikrasciais :) nes braidant po kalnus jie perslampa iki paskutinio siulelio. Pas mus berzai pasipuose geltonomis spurgomis ir pliaupia diena isdienos. Tiesiog nebuvo jokio perejimo tarp vasaros ir rudens. Siandien jau maciau is po praeitos nakties sniegu padengtus auksciausius kalnus. Name jau vakar uzsikurem zidini. Norvegai is rudeninio lietaus problemos nedaro, net skeciu niekas neturi - tik koki kapisona uzsismaukia ir traukia sau :). Apskritai tai yra apsirupine labai gerais rubais nuo lietaus ir zygiams po gamta.
Siandien pasiplaukiojom kajakais po ezera - pirma karta plaukiau kajaku. Tai kaip baidare, tik vienviete, sedi arciau vandens ir uzsismauki toki kaip brezenta su guma aplink save kad vandens i vidu neprisitaskytu. Nerealiai vienam plaukti, - gali pakankamai greitai plaukti, zymiai greiciau nei su baidare. Cia tuo ezeru i zygi galima isplaukti ir visam menesiui, tik maisto pakankamai pasiimt reikia. Geras buvo, kai ezere sutikom motorine valti su musu studentais - tie vare i parduotuve uz 30 min. kelio cigarietu :). Idomiai – ne masina vaziuoja, o valtim i parduotuve plaukia.
Viena diena pasiemiau i zygeli cibuli. Per pietus, kaip megstu, emiau valgyti su juo savo sumustiakus. Destytuvai ziuri.... sako tu ka - valgai zalia? vienas pabande - asaros kad pradejo begti :)...
Uzsikast sakau reik ka nors prie to; anas sako asaras braukdamas - brach tu to nesakei :).
Labai draugiskas personalas. Tokiu santykiu tarp studentu ir destytoju dar nebuvau patyres - visi tujinasi ir vardais vadinas. Dar nebuvo taip kad del ko nors atsakytu ar girdeciau pakeltu balsu kalbant.