Savanoryste svetur – kelias i laime? / Volontøring utlands - veien til lykke?

Impulas pakeisti, paivairinti savo gyvenima atejo perskaicius P. Coelo knyga "Alchemikas". Ko gero skaitei sia knyga? Tada pagalvojau, kad gyventi galima ne tik pagal tautoje primta gyvenimo sablona: "dirbk - pirk - mirk", na cia kiek sarzuotai pasakiau. Pamaniau, kad galimybe pabuti kitoje aplinkoje vienerius metus, pades pazvelgti i save is kitos puses, tureti daugiau laiko saves pazinimui bei asmenybes tobulinimui. Tai kainuoja man tik/net metus mano gyvenimo laiko, taciau manau butu neprotinga nepasinaudoti sia galimybe.
Mintis savanoriauti brendo mano galvoje po to ilgokai. Ir, kaip sakoma mintys materializuojasi jei jomis labai tiki... Reikejo laukti ir tiketi beveik 3-smetus kad isvaziuosiu i savo svajoniu sali Norvegija. Kodel i Norvegija? pirmiausia - del nuostabios gamtos ir... - gali nuskambeti juokingai - skandinaviskos mitologijos - pasaku bei legendu apie vikingus, nykstukus ir trolius... Sekanti priezastis ta, kad noriu ismokti norvegu kalba. Zinant ja, galima susikabeti ir su svedais ir su danais. Taigi, mokedamas sia kalba galesiu susiklabeti su visa Skandinavija! Tiesa sakant nezinau ka darysiu su visomis sitomis ziniomis, taciau manau, kad jos tikrai pravers mano ateities darbe.

Kai tenka matyti susirupinusius, pavargusius 40-50-meciu veidus, kartais dingteli mintis, kad gyvenimas, rodos toks trumpas, taciau kartu yra ir toks ilgas... bega diena po dienos, o taip ilgai lauktas geresnis, laimingesnis gyvenimas kazkur kitur, tik ne cia... Kur gi slypi laime? kur jos ieskoti? darbuose, pramogose, meileje...? todel pagalvojau, kad laimingas esi tada, kai darai tai, ka pats, o ne kiti nori kad darytum. Kaip raso garsus suomiu rasytojas M. Waltari knygoje "Sinuhe egiptietis" "<...> silpnas zmogus mieliau leidziasi kito valios vedamas i baugu darba, nei pats kelia pasirenka. Is ties silpnas zmogus mieliau leidziasi vedamas i mirti, nei megina nukirsti virve, kuria yra vedamas, ir manau, jog diduma zmoniu silpni, taigi as nesu vienintelis <...>" 533 p. Pasirinkti kelia paciam. Daryti tai apie ka svajoji. Tada ir pradesi dirbti savo megstama darba. Jeigu ji megsi, savaime atliksi ji ne blogiau, o gal net geriau uz kitus... tai atnes pasitenkinima ir automatiskai zmogus jausis laimingas. Dostojevskis karta yra issireskes mazdaug taip: "...skaitymas be meiles, zinios be pagarbos yra viena sunkiausiu nuodemiu dvasiai..." Reikia elgtis pagarbiai su kiekvienam is musu skirtu gyvenimo laiku...
Taciau aplinka savo spaudima daro. Nudiena zmones, bent jau jaunimas Lietuvoje greiciausiai apie nieka kita taip negalvoja, kaip tik susirasti gera darba, kaip uzdirbti, kaip susikurti savo gyvenimo gerbuvi... Ech... darbu bus visada, svarbiausia, kad tik butu noro juos dirbti. Todel manau, kad verta iskeisti darbo metus i savanorystes metus kitoje salyje. Kvaila butu praleisti juos vien tik uzsidirbant pragyvenimui. Kazin, negi pinigu uzsidirbti atejome i si pasauli?

Speleologija / speleology

Praejusia savaite su studentais uzsiiminejom speleologija. Tiem kas nezino kas tai per dalykas, aiskinu. Speleologija - tai toks uzsiemimas, kai nebeturedamas ka veikt ant zemes, pradedi ieskoti nuotykiu po zeme.

Buvo Peru pries kokius 6 metus nutikimas su tais grotu landziojimais. Grupe zmoniu leidosi i apie savaites tura po milziniska grotu sistema neislendant is jos. Buvo sudetingas zygis su povandeninemis upemis ir kriokliais, nezinia kur nerianciomis kiaurymemis ir skardziais, vos pralendamomis skylemis ir isplatejanciomis pozeminemis salemis, ir t.t. Reikejo pasiimti pakankamai maisto bei bateriju atsargu sviesai. Zygelio metu vienas landukas nusilauze koja. Kartu buve zmones buvo jau pevarge, kad galetu vieni iskelti si zmogu... Prasidejo to zmogelio gelbejimo is grotu operacija. Suvaziavo gelbejimo tarnybos, suskrido geriausi speleologijos specialistai is viso pasaulio... viskas baigesi laimingai, neskaitant, kad gelbejimo darbai uztruko apie menesi... vat taip vat buna kartais kai nebeturi ka veikt ant zemes. Nedarykit to vieni namuose :).
O mes tai lindom i nesudetingus grotus, taciau ispudziu uzteko visiems, buvo net ir asaru... Grotai randasi tokiose vietose, kad net nenuspetum juos cia esant. Snioksciantis upoksnis kunkuliuodamas staiga kazkur dingsta, tarsi subega i uola... nusileidus arciau upelio jau galima pastebeti kazkokia kiauryme uoloje… Ilindus prieblandoje matyti, kad nera jokio aiskaus tako. Tenka ropoti kojomis ir rankomis isispyrus i sienas, nes po kojomis kunkuliuojantis upoksnis. Veliau urvas kiek sukasi, isauksteja, pasidalina i dvi atsakas – viena siaura nulenda kazkur su garmanciu upoksniu, kita didesne veda kazkur tiesiai. Tenka persokti upeliuksti ir kabarotis pasilenkus toliau. Staiga ola suzemeja, pralysti
galima tik keliais, po ko vel patenki i didesne erdve… oloje nera vienodos vietos. Jautiesi kaip kokiam milziniskame suakmenejusio gyvuno organizme. Cia nera aisku kas laukia uz sekancio posukio… Ne ne, gyvunu cia rodos nera (beje, buvau sutikes prie sienos prisiplojusi drugi), kai kur nuo ”lubu” kapsi vandens lasai, tvyro dregme, tamsa ir girdisi tik tekancio vanden keliamas garsas… isjungus prozektoriu ir kiek nutolus nuo draugu galima pasijusti nelabai jaukiai…
Smalsumo pagautas kabarojuosi toliau. Bet cia laukia tik aklaviete, - isplatejusi ola nusileidzia i vandeni, kelio toliau nera. Sukuosi atgalios, ola is kitos puses darosi nepazistama… pastebiu dar viena siauresni atsisakojima… cia jau tenka sliauzti pilvu. Smalsumas daro savo ir letai slenku pirmyn. Ilgai sliauzti nereikia, islendu i T formos isplatejima vel su vandeniu ir… salia pupsanciu ispurtusiu nuo dregmes kelmu issikerojusiomis saknimis! Greiciausiai ji cia atnese pakiles vanduo.
Grizdamas atgal uztinku pries mus cia buvusiu lankytoju paliktas zvakutes. Jau visai netoli isejimo paaiskeja kad yra dar viena i pavirsiu vedanti landa. Na landa tai tikru tikriausia… tenka lysti gulint sonu. Landa siaureja ir sukasi, todel nebematyti iki kiek ji pasidaro siaura. Ar imanoma toliau pralysti? kazin ar tik neuzstrigsiu? kaip reiketu grizti atgal neaisku… bet atradimo noras ir azartas daro savo. Spiriantis pedu galais ir remiantis rankomis galima letai slinkti pirmyn. Valio! jau galima matyti dienos sviesos prieblanda. Tuoj issimusiu. Bet isjimo anga siek tiek pailga ir tokia siaura, kad pralisti galima tik iskvepus ora is plauciu. Nesustabdo ne staiga pasigirdes plystancios striukes garsas… As vel virsuje!