Motiejukas bega maratona / Timotey corre Carrera do San Martiño!

kas atras mane minioj :)?

Praejusi sekmadieni pirma karta teko galimybe sudalyvauti masiniame Carreira Popular do San Martiño maratone! Tai vienas is zinomiausiu maratonu Ispanijoje ir atsizvelgiant i dalyviu skaiciu (visas grupes kartu paemus apie 8-10 tukst.) ko gero pats populiariausias Galicijoje.
Uzsiregistruoju begimo diena, gaunu numeruka 1360 ir chipa kuri prisirisu prie bato. Renkasi dalyviai, issiskiria klubai su savo marga apranga. Virs begigu minios matosi judantis karstas oras, kaukianti greitoji besibraunanti per minia...
Startas! Virs galvu praskrenda keli sveiciami pasalen markineliai. Susispaude tarsi skruzdeles, begiku mase pajuda tiltu. Issiskiria organizuotas kariu burys begantis su zygio skanduotemis. Nusiziuriu viena sparciau besibraunanti per minia ir is paskos! Tik jo tempas po kiek laiko tampa man per gretas ir dar 1jame km ieskausi kitos "nugaros". 4jame km, tarsi koks kupranugaris imu taskytis limpanciomis seilemis. Kazkas ima eiti.
"Pamacina" pusiaukeleje dalinamas vanduo, kuriuo vos neuzspringstu, gerti nepavyksta, tad suvartoju isoriskai nors kiek atsivesindamas. Ilgainiui nusivelku maikute, nes limpantys marskineliai tarsi svarmenys traukia zemen.
6jame km rodos randu savo begimo tempa, bet plauciai jau kilnojasi tarsi dumples, imeu eiti ir as. "Vamos, vamos!" suragina lenkiantis senukas. Begu. Artejant prie finiso, jegos senka priesingai proporcingai ziurovu skaiciui raginanciu pakelese.
Ir stai, isegame i tiesu prospekta, finisas rodos vos uz posukio, sankryza ir... ech, begame visiskai i priesinga puse! Veliau tokiu sankryzu ir posukiu miesto gatvemis dar visas tuzinas. Nors ir maciau pabraizyta begimo trasa sunku nuspeti kur bus finisas ir kiek jegu dar reikes.
Apie 7 km begant siaurose senamiescio gatvelese aidi batu slepsejimas ir rodos tik mano snopavimas. Vel begame per ilga tilta. Karsta taip, jog noretus spjaut i viska ir pukstelt ton upen. Gal 200 m i prieki matosi juodos galvos, atgal matosi taip pat apie 200 m, taciau galo nematyti. Iskaba suorentuoja, - iki finiso lieka 2 km. Rodos 9tam km nera galo. 10 km prabegu beveik net nepastebejes. Salikelese raginancios ir sveikinancios ziurovu minios. Jegu nera, taciau eiti jau geda. Slenku ir... visai netiketai kertu finisa! 51:26. Vyru grupeje atbegu apie 1450-tas. Neitiketina, kai planavau kaip cia issitekus i kvalifikacine norma 1h:15 min. Uzplusta dziaugsmas - "I did it!" rankos kyla i virsu... Manau, kad man kaip nesiruosusiam tokiems begimams tai yra geras laikas.
Finiso linija kirto ir keli tevai su vaikais dar vezimeliuose! Beje, rezultatu lenteleje, antros vietos laimetojas... lietuvis Robertas Geralavicius! (31:12). Pirma vieta laimejo ispanas nubeges per 30:47.

kai iseina artimas...

Keista, daznai tik staiga netekus artimo zmogaus supranti koks jis yra brangus. Taciau, mano manymu, tada geriausia kas belieka yra nors mintyse ta zmogu apkabinti, padekoti uz laika buta kartu ir ji "paleisti", nesitikint jo grizimo. Ar butu galima dar kaip kitaip? Zinoma, tuo paciu atiduodi ir kazkuria dali saves, likdamas tarsi koks isvarytas is namu suo, pasmusta koja...
Bet gi tik taip vel gali tapti savimi ir vel po kurio LAIKO gali gyventi pilnavertiska gyvenima. Laikas palengva uzgydo zaizdas...
Kiekvienas esame ypatingas, su savo tikslais, svajonemis ir, svabiausia - laisva pasirinkimo valia. Todel net artimu zmoniu karsti norai nepajegus nieko pakeisti, jei pats zmogus neturi jokio intereso ir NORO.
Galu gale, sakoma "nepakeiciamu nera (nors jie ir butu nepakartojami)", todel belieka tik drasiai eiti savo gyvenimo keliu, dekojant Kurejui uz suteiktas pamokas bei svajones.
"Viskam savas metas" raso knygu Knygoje. Arba man dar patinka mintis is Biblijos: "Belsk ir bus tau atidaryta, ieskok ir rasi, prasyk ir tau bus duota. Bet, ar gi tevas savo vaikui prasanciam duonos paduotu akmeni, arba vietoje zuvies duotu gyvate?"...

Miegaliaus atmintis

Pabundu, tamsu aplink, kazkur lauke girdeti lyjant... Kur esu?!
Atmintis grizta tik visiskai nuo miegu issipaipaliojus.
Taip ir pagalvojau: imtum vat zmogus, susirgtum kokiu alzheimeriu ir liktum kokioj ispanijoj manydamas ispanu esas...

Siaure ir Pietus. Panasumai ir skirtumai

Taigi, pabuvojau Europos siaureje, o dabar kuri laika pabusiu priesingame Europos gale - Ispanijoje. Idomus skirtumai kurie is kart krenta i akis. Pvz.: Norvegai stato namus is medzio, viduje irgi viskas is medzio - Ispanijoje priesingai, viskas is akmens. Na, karstuoju metu akmuo labai gerai vesina, taciau dabar, kai temperatura krenta... ispanai skundziasi kad jiems salta ir supasi i 5 megztinius ir apsimuturiuoja salikais. Nors man kaip siaurines Europos atstovui pakanka vieno megztuko.

Ispanai po namus vaiksto su batais. Tiesiog is lauko i namus... ir nusiauna tik eidami miegoti!
Pasidarbuoja iki vidurdienio (13:30 h), po to viskas uzsidaro - prasideda siesta trunkanti apie 3 valandas. Viskas vel atgyja apie 16:30...
Ispanai megstanti bendrauti tauta. Svarbiausia jiems kalbetis. Pvz. mazoje gatveleje kur gyvenu yra net 2 barai vos ne vienas priesais kita. O miesto centre tai is viso, - barai ant kiekvieno kampo. Vakarais kompanijos ima eiti per barus. (Zr. foto) Pabuna viename, beplepedami suruko cigarete, islenkia alaus, suvalgo viena kita emponadilla (Galiciskas ceburekas) ir eina i kita. Paselusiai daug ruko, ypac moterys. Nors, manau, jog norvegai geria zymiai daugiau kavos! ir rukytu gal daugiau jei ne tos paselusios norvegiskos kainos.


02:00 penktadienio nakti zmones eina linksmintis, 18.11.06. Ourense, Galicija

PIETAVIMAS

Malonu buvo kalnuose susest visiem kartu prie vieno didziulio masyvaus medinio stalo, valgyti tortilla (ispaniskas omletas) dalintis duona ir uzgerti viska kalnu vandeniu. Beje, cia kalnuose vandeni taip pat galima gerti tiesiog is saltinio.


Kalnu landsaftas taip pat panasus su norvegisku ir uolos tos pacios, tik cia, del kitokio klimato visiskai kita augmenija ir gyvunija.

MAISTAS

Maistas skanus. Pprasciausiam supermarkete zuvu pasirinkimas... ohoho! galva sukasi - 6 rusys kreveciu, ivairiausios midijos, kelios rusys kalmaru, ir visokiausiu juros baisybiu... neskaitant mums zinomu zuvu rusiu ir viskas sviezia!
"Nieko" - numoja ranka viena mano drauge ispane, sako nuvaziuok i koki zuvu turgu prie vandenyno, tada pamatysi ko neregejes... Na tai reiks vaziuoti.

KALBA

Jau pirma savaite kaip cia. Pirma net kompiuterio nemokejau isjungt. Cia nera zodzio "Ok", norint kad tave suprastu, reikia sakyti "Vale". Nepaisant, kad ispanu kalboje daug tarptautiniu (mat lotyniskos kilmes) zodziu, taciau deja, nera jokiu panasumu su germanu, slavu ar baltu kalbomis. Na bet po savaites jau galiu ispyskinti stai ka:
"Yo soy lituano y estoy en España, porque yo quiero aprender español y estare aqui hasta febrero." Na dar nedaug, taciau viskas po truputuka. Keista, bet pradzioje, vis noredavosi atsakineti norvegiskai, atsakymas lisdavo tiesiog automatiskai. Taciau dziaugiuosi, jog mano spontaniska atsakyma norvegiskai "Ja" jau pakeite ispaniskasis "Si!"

Jau Ispanijoj! / ¡Estoy en España!

labas visiems kas cia dar pasirodo paskaitineti. Tiesa sakant buvau padares siokia tokia pertraukele. Vat grizti namo ir aptingsti tiesiog. Reikia butinai kur issitrenkt kad gyvenimas vel pasidarytu pilnas ispudziu, issukiu ir pamoku kuriais galeciau savo rasliavomis pasidalinti su Jumis.

Taigi jau nuo 4tadienio esu Ispanijoje! Pritrenke, tai, kad mane isvykusi is Lietuvos su ziemine striuke vos silumos smugis neistiko... Tagi Barselonoje buvo +28C! Galite pamanyti? Nuo -9C Vilniuje?! Nuostabus miestas. Isplanavimas labai organizuotas - kvadrateliais (isskyrus senamiesti). 1 kvadratelis tai didziulis namas... - miestas mieste.

BARSELONA

Miestas pasitiko savo pasakiska Gaudi architektura, zaliuojanciomis palmemis, gatvese trykstanciais fontanais ir zujanciais mopedais. Gyvenimas cia tiesiog pulsuoja. Elegantiskos damos ir merginos, sedusios ant savo mopedu tampa prie vairo palinkusiomis su besilaikstanciu saliku lenktynininkemis.
Suzavejo naktinis miesto gyvenimas. Siaurutes akmeninemis plokstemis gristos senamiescio gatveles su iki gilios nakties veikianciomis lauko kavinukemis, meno galerijomis ir parduotuvemis, gatves artistais ir turgeliais...

Cia nepadeda susikalbeti jokios kitos iki siol zinotos kalbos. Na, Barselonoje dar buvo galima uzkalbinus jaunima sulaukti anglisko atsakymo, taciau cia, Orensej, 1000 km nuo Barselonos... Kai isvardinus viena zodi keturiomis kalbomis vis dar sutinki klausianti zvilgsni, belieka pasitelkti mimika ir tapti kalbanciu artistu.