Vakar bandydamas pakilti aukstokai iki kalnuose prasidedanciu slidinejimo trasu, nuslydau kiek i pakeles pusni, masinos dugnas pasidejo ant sniego, ratai prasisuka ir "sedziu".. o iki virsukalnes na, pora metru...! Pasitaiko... stripineju islipes kaip gandras aplink masina, nei kastuvo, nei virves.. karts nuo karto vaziuoja slidinetojai pro sali, paklausia ar neturiu troso, tai galetu pagelbet... Ir vis jauni, tokie iki 40 m. Paskui sustojo dzipas, vyruks apie 50 m. irgi troso neturi, bet jau sako zinau kas turi ir nuleke atgal. Grizta po kurio laiko jau keliese, islipa is kitos masinos jau pagyvenes diedukas, kokia 65 m. uzsikabina ir islupa mane... Tai vat, teisybe sako "senas arklys vagos negadina", o mes jauni, tai visur kaip i svente kaip su "lakierkom"...
Kolega buvo atvaziaves padeti isstumt, bet ka, jam tik kiek virs 30, tai ir jis, zinoma, virves neturejo. Bet patarima dave gera - pasirodo, pradejus vazineti ant sniego ir ledo, padangas reikia nuplauti, kadangi jos nuo vazinejimo asfaltu buna aplipusios kelio dulkemis, nuo kuriu padangos buna tarsi "muiluotos". Tam naudojama priemone "Avfettningsvæske". Taciau su kitu ukisku zmogum pakalbejau, sako geriau naudoti klisteri "Snow grip", nes pirmoji priemone ilgainiui sugadina padangas.
Taigi, nors ir likau neslidinejes, bet kaip sako biblinis personazas Juozapas - "Dievas, visa bloga kas ivyksta pakeicia i gera..." Taigi, puiki vairavimo pamokele artejant vaziavimui link Trondheimo.
Galiausiai istaikiau diena islekti paslidineti. Oras pasakiskas, trasa paruosta. Savaitgali dirbau tad neteko sudalyvaut vietinese slidienejimo varzybose "Kvæfjordløpet". Na bet toks is manes is slidininkas. Siandien vis bandziau atidirbti balansa ant slidziu, kuo ilgiau sliuozti ant vienos kojos, kiek palinkus i prieki ir atrasti savo tempa.
