17. Geguzes / Mai i Norge
Treciadienis, geguzes 17. 2005. Nedarbo diena Norvegijoje. Taciau tai ne tik viena is daugybes svenciu dienu Norvegijoje. Tai ypatinga - Norvegijos Nepriklausomybes diena.
Siek tiek istorijos: 1814 m. pagal Kylio taikos (Kielfrieden) sutarti Danija (buvusi sajungoje su Napoleonu) privalejo perleisti Norvegija Svedijai. Taciau tuometinis Danijos karalius noredamas islaikyti norvegu tauta lojalia karunai, issiunte i Norvegija savo sunu - princa Christian Frederik. Sis palaike norvegu lyderiu salies Nepriklausomybes ideja, 1814 m. geguzes 16 d. susauke "didziavyriu" (Stormannsmøtet på Eidsvoll) susirinkima kurio metu buvo paskelbtas Norvegijos karaliumi ir sekancia diena pasirase Norvegijos konstitucija.
Taciau Norvegijos Nepriklausomybe truko neilgai. Po trumpo karo su Svedija, tu paciu metu rudeni Christian Frederik tenka trauktis i Danija. Salies karaliumi isrenkamas Svedijos karalius Karlas II. Nuo pat pradziu Norvegijos parlamentas (Stortinget) konfliktuoja su karaliumi. I amziaus pabaiga ekonomiskai ir militariai sustiprejusi salis jau gali rimtai konfliktuoti su Svedija. Unija su Svedija nutraukiama 1905 m. vasaros pabaigoje. Tu paciu metu rudens pabaigoje tautai apsisprendus del monarchijos, karaliumi istrenkamas Danijos princas Carl, kuris pasivadina Haakon VII.
Siandiena, nesvarbu kur bebutu norvegas, geguzes 17 svenciama visame pasaulyje - Oslo, Berlin, Edinburgh, Brussel, Atenai, Mineapolis, Beighing (Kinija), Mineapolis (Jav), PAR (Afrika) - daugelyje isvardintu saliu del sventiniu eisenu uzdaromos gatves ir plevesuoja raudonos veliavos su melynu kryziumi baltame fone... net auksciausio Norvegijos kalno Galdhopping`o virsuneje buvo iskelta veliava, giedamas himnas ir geriamas vynas (arba "Aquavitas" kaip norvegai megsta vadinti).
Norvegai sia diena pradeda tradiciniais pusryciais, po kuriu vaikai ir jaunimas ruosias eitynems.
Veliau, rodosi, tarsi visa salis isplustu i gatves. Daugelis puosiasi tradiciniais tautiniais kostiumais. Iki pietu vyksta vaiku ir jaunimo masines eitynes - "barnetog" - vaiku darzeliai, chorai, orkestrai, mokyklos... dainuojama, grojama, sokama, skanduojama... ore tiesog tvyro visuotine pakili nuotaika... sypsenos, dziugesys ir daugybe tautiniais kostiumais pasipuosiusiu vaiku su salies veliavelemis. Po eityniu vyksta pietus, ju metu tradiciskai valgomos desreles, vafliai ir ledai. Po ju prasideda zaidimai ir pasakojimai apie tai kuo si diena yra svarbi kiekvienam norvegui. Nuostabi diena, ypatingas potyris.
Siek tiek istorijos: 1814 m. pagal Kylio taikos (Kielfrieden) sutarti Danija (buvusi sajungoje su Napoleonu) privalejo perleisti Norvegija Svedijai. Taciau tuometinis Danijos karalius noredamas islaikyti norvegu tauta lojalia karunai, issiunte i Norvegija savo sunu - princa Christian Frederik. Sis palaike norvegu lyderiu salies Nepriklausomybes ideja, 1814 m. geguzes 16 d. susauke "didziavyriu" (Stormannsmøtet på Eidsvoll) susirinkima kurio metu buvo paskelbtas Norvegijos karaliumi ir sekancia diena pasirase Norvegijos konstitucija.
Taciau Norvegijos Nepriklausomybe truko neilgai. Po trumpo karo su Svedija, tu paciu metu rudeni Christian Frederik tenka trauktis i Danija. Salies karaliumi isrenkamas Svedijos karalius Karlas II. Nuo pat pradziu Norvegijos parlamentas (Stortinget) konfliktuoja su karaliumi. I amziaus pabaiga ekonomiskai ir militariai sustiprejusi salis jau gali rimtai konfliktuoti su Svedija. Unija su Svedija nutraukiama 1905 m. vasaros pabaigoje. Tu paciu metu rudens pabaigoje tautai apsisprendus del monarchijos, karaliumi istrenkamas Danijos princas Carl, kuris pasivadina Haakon VII.
Siandiena, nesvarbu kur bebutu norvegas, geguzes 17 svenciama visame pasaulyje - Oslo, Berlin, Edinburgh, Brussel, Atenai, Mineapolis, Beighing (Kinija), Mineapolis (Jav), PAR (Afrika) - daugelyje isvardintu saliu del sventiniu eisenu uzdaromos gatves ir plevesuoja raudonos veliavos su melynu kryziumi baltame fone... net auksciausio Norvegijos kalno Galdhopping`o virsuneje buvo iskelta veliava, giedamas himnas ir geriamas vynas (arba "Aquavitas" kaip norvegai megsta vadinti).
Norvegai sia diena pradeda tradiciniais pusryciais, po kuriu vaikai ir jaunimas ruosias eitynems.
Veliau, rodosi, tarsi visa salis isplustu i gatves. Daugelis puosiasi tradiciniais tautiniais kostiumais. Iki pietu vyksta vaiku ir jaunimo masines eitynes - "barnetog" - vaiku darzeliai, chorai, orkestrai, mokyklos... dainuojama, grojama, sokama, skanduojama... ore tiesog tvyro visuotine pakili nuotaika... sypsenos, dziugesys ir daugybe tautiniais kostiumais pasipuosiusiu vaiku su salies veliavelemis. Po eityniu vyksta pietus, ju metu tradiciskai valgomos desreles, vafliai ir ledai. Po ju prasideda zaidimai ir pasakojimai apie tai kuo si diena yra svarbi kiekvienam norvegui. Nuostabi diena, ypatingas potyris.
posted by Mindaugas at
10:50 AM
1 Comments:
Kipsas persiuntė tavo laišką ir taip aš papuoliau į tavo puslapuką... Tu
eilinį kartą mane sužavėjai, sujaudinai ir suintrigavai... Prasilėkti
slidėmis nuo kalno kaip tas Motiejukas, pasistatyti ledo namelį, išsikasti
sniege urvą ir pernakvoti ant elnių kailių (!), gaudyti vėją su Sibiro
huskių kinkiniu, „pavirti" karšto vandens kubile... Ir visa tai Norvegijos
kalnuose... Visi šitie dalykai sukelia kažkokį jaudulį mano krūtinėj.
By
Anonymous, at 5/20/2006
Post a Comment
<< Home