Juroje

Ketvirtadieni grizau su berniukais is musu "zygelio" - plaukem zvejoti ir medzioti krabu, o pernakvojome palapineje saloje. Visa nakti putes vejas nenurimo ir sekancia diena. Del bangavimo zvejyba tampa negalima. Belieka "vyniot meskeres" namo ir tiketis, kad nesustipres vejas...
Dieve mano... tokia banguota jura galedavau tik stebeti namuose, saugiai nuo Melnrages molo. Dar pradzioj kai isplaukem normaliai, kiek pailga sala kurioje nakvojome pridenge nuo juros, bet atsiverus juros platybems bangos eme kilti kalnais - tiesiog staiga pasijunti apacioje, ir salia matai ateinant kylanti juros kalna, uzdengianti horizonta... ne baltu keteru aciuDievui nebuvo... tiesiog dideli kalnai... ir kas kuri laika ateinanti "7-toji banga". Tad link musu tolimojo kranto teko leistis begti ne kaip yprasta tiesiai, taciau istrizai pabangiui ir grizti pries bangas siek tiek ramesne priekrante, nors kuro bake buvo tik plaukimui tiesiai. Abu vaikai susispiete i kruva ir pareinant didesniai bangai mazesnysis saukia "pagalbos"... purslai teskia kiaurai. Vaikam neparodziau kokia rimta yra situacija, beliko tik melstis ir uztraukti liaudies daina, kad nuimti itampa... Po kurio laiko variklis pypteli... baigiasi kuras... taciau mes turejom atsargine kanistra, tai beplaukdami prisipylem kuro baka, jau nebetoli uostelio, jauciau kaip nuo adrenalino ar nuo soko eme nevalingai virpeti kojos. Taciau jau viskas ranka pasiekiama, lamingai priekrante grizom i savo uosteli, islipom slapi...
Parplaukus prieplaukon atejo toks dedukas su botais ir sako "nekoks cia jums oras pasitaike? maciau jus plaukiant aplink iskysuli, mazoka jusu valtis tokiem oram" dar persimetem pora zodziu... O vaikai nunese meskeres girzta ir lyg niekur nieko klausia "o vaziuojam siandien i miesta?..." man ir akmuo nuo sirdies nusirito.
Bet pagalvojus, tai net neitiketina, kaip netiketai bet kuria akimirka situacija gali pakisti ir gyvenimo ribos susiaureti...

p.s. nuotrauku si karta nebus...