Dykumos paslaptis / El misterio del Desierto

(Pradzia "Beduino pasakojimas")
Amora atnese pilna amfora vandens ir pora moliniu puodeliu. Galvojau apie Henocho pasakojima, taciau dykumos paslaptis vis kvarsino man galva. Abu gurksnojom, senis tylejo ir ziurejo i virpancius tolius... Issikraciau smeli is sandalu ir jis pradingo pazirdamas zoleje. Netiketai, atsikrenkstes senis prabilo.
Manau zinau, ko toks jaunas zmogus kaip tu iesko siose bekrastese smelio platybese, - visi klajojantys stengiasi iminti dykumos paslapti... ir rasti savo oaze. Taciau smelio smiltys... kiekviena ju nesa su savimi ir akimirksni laiko... Gali isvaikscioti slapciausiais dykumu keliais, bet laimes nerasti, o smelis byra... Taciau ta akimirka kai supratau, kad Visa sukures mane myli, nusekiau smelio pustomomis Amoros pedomis. Harmonija ir romi jega slypi tikejime tuo, kad Jis tave myli... suvokus tai, randi laime, kurios taip iesko klajokliai. O ji randasi ne kur kitur, bet paciame tavyje... Tai, vaike, ir yra dykumos paslaptis... Paradoksas, taciau zmogus ieskodamas oazes dykumoje, pirmiausia ja turi atrasti savyje...
Artejo vakaras, raudonas saules diskas artejo link geltonos smelio kopu juros... daresi vis salciau. "Tu niekur neik, pasilik nakciai" pakviete senis.

Sekanti ryta, man iskeliaujant, senis dar tarstelejo: artejant link tikslo, taves lauks mirazai. Tai isbandymai, butini tavo troskimu jegai patikrinti. Matyti miraza yra gerai, tai zenklas, kad esi teisingame kelyje, taciau nesusigundyk... sek ne akimis, o sirdies tyrumu, taip pasieksi tai ko ieskai...
Atsisveikinant Henochas stovejo ramus, tik jo akys... jos pasake visa be zodziu, rupesciu ir meile apglebe mane, padrasino. Salia buvusi Amora istiese rankas paduodama sunku, pripildyta vynmaisi... Mano kelione tesesi...

Vikingu festivalis vaikams / Barnas Vikingfestival / Vikingfiesta para los niños

Si savaitgali Harstade, (siaures Norvegija, Hinnøy sala) vyksta vikingu festivalis vaikams. Atvaziavo vikingu klubu atstovai is Svedijos, Danijos, Anglijos. Issistate ornamentuotas savo palapines ir kartu su festivalio organizatoriais ruosia pramogas - uzduotis ir vaidinimus vaikams.
Vaikai, o kartu ir ju teveliai, cia gali nusikelti i senuosius vikingu laikus. Visiems dalyviams, kad geriau isijaustu paskolinamos linines drobes, kuriomis apsitaise lankytojai gali: iskepti duonos, nusipinti ant rankos virvele, svaidyti kirvi i taikini, varzytis traukiant skersa pagaiksti (poroje) ar virve (dalyvauja visi vaikai), su lazda numesti 4 akmenukus "jojant" ant apversto rasto ar zaisti "narplione" (zaidimai lygsvarai), saudyti is lanko, joti ant tikru arkliu ir poniu, nusispalvinti savo skyda ir karda, ismokti rasyti runomis savo varda, uzdegti ugni naudojant titnaga, kempine ir berzo tosi, ragauti vikingu maisto, ziureti vikingu kovas, o pavargus klausytis Volven (ismincius) pasakojamas skandinavu mitologija paremtas legendas ir pan. Kiekvienas vaikas gauna diploma su 5 pagrindinemis uzduotimis (kirvio svaidymas, saudymas is lanko, ugnies degimas, lazdeles traukimas, "jojimas") kurias turi atlikti vaikai noredami tapti "tikrais" vikingais.

Salia veikia ir vikingu laiku muge, galima klausytis dudmaisio ir daudytes, mokintis zongliruoti, ir ziureti nuo koto is juoko verciancius vikingu klouno pasirodymus, fechtuotis su vikingais, ziureti vikingu ekspansijos ir prekybos laikais ismoktus arabiskus pilvo sokius, isigyti taurragiu, kardu, odiniu ir kaulo, metalo ir kaulo dirbiniu bei visokio kito bieso... Juokiausi is klouno paskutinio numerio kuri jis prase atlikti ziurovus: "prisiminkite savo desine ranka, pamiklinkite pirstukus ir pabandykite istraukti kaimyno pinigine jam to nepastebint. Visa galite deti mano kepuren..."

Pats darbuojuosi cia savaitgali kaip savanoris. Gavau linine sermega ir zenkliuka "Trell" kas reiskia paimtas i nelaisve vergas. Pirma diena buvo pakankamai silta, tad buvau basas. Vaikai smalsus - klausineja manes tarsi tikrai buciau vikingu belaisvis - "ka valgyti gaunu", "kaip cia patekau", "kodel esu be batu"... "Todel, kad vergai batu neturejo nes buvo bedziai" ta kart atsakiau. Veliau, per pietu pertrauka mano kolega, dirbantis prie kito zaidimo ir muvintis puikiausiais batais sako: "vienas vaikas teige man kad belaisviai vaiksciojo be batu, o kodel tu su batais?" Cia beliko tik skaniai nusijuokti...

Daugiau renginio info rasite http://www.barnasvikingfestival.no/ , o fotografijas galite pasiziureti "Fotogalerijoje".

I tre hele dager barn og voksne på Hinnøy var tilbake til vikingenes sagnomsuste tid. Her fikk alle møte vikinger som har tatt oss med inn i en verden som eksisterte for mer enn 1000 år siden. Det var mulighet til å prøve vikingleker, bueskyting eller øksekasting, de som hadde mer lyst til å bake flatbrød eller hjelpe smeden med blåsebelgen hans, også fikk dette mulighet. Var spennende å se krukkemakeren, sølvsmeden og runeristerne i arbeid. En vikingkvinne Volven fortellte spennende sagn og myter, og lyden fra neverluren var hørt over hele festplassen. Mere opplysninger på: http://www.barnasvikingfestival.no/

Siaurieciu laisvalaikis / El tiempo libre de noruegos

Siaurieciai stebina mane savo aktyvumu laisvalaiki. Sala su apie 30 tukst. gyventoju, ir rodos daugelis ju turi kazkoki laisvalaikio hobi. Cia pasakosiu ne apie futbolo, rankinio, orientacininku uzsiemimus ar kitas cia vystomas sporto sakas, taciau apie tai, kaip siaurieciai leidzia savo laisvalaiki.
Stai paimkime kad ir mano draugu seimyna. 3 vaikai. Tevas aktyviai dalyvauja sportiniu dviraciu klube, kartu su juo treniruojasi ir jo jaunele dukra. Kiti seimos vaikai ir mama susizaveje zirgais, tad dazna savaitgali juos galima sutikti zirgu varzybose, kur susirenka kiti tokie pat zirgu megejai. Seimyna turi 2 arklius.
Vakar vaziavau i kiekviena treciadieni vykstanti kajakininku susitikima. Pravaziavau buvusia futbolo zaidimo aikstele, kurioje suvaziave su savo nameliais ant ratu rinkosi sunu savininkai, kartu dresiravo sunis ir ruosesi savaitgalio varzyboms. Nuo degancio lauzo sklido skanus kepamu desreliu kvapas... Virs ju, slenio tolumoje buvo matyti keleta vaikinu sklaidanciu motorizuotais parasparniais.
Atvyku i susitikimo vieta, netoli vandens didziule palapine statesi ir stovykla rengesi stuomeningi dedules is Harstado motociklininku klubo.
Ten pat sutikau is Oslo (apie 1400 km!) zuvies gaudymo varzyboms, (ivyks savaitgali) valti norinti issinuomoti zveja su zmona. Jis man paporino kelta zvejo istoriju is savo praktikos. Bet apie tai atskirai.

Beduino pasakojimas / Narración del beduino

Karta teko keliauti dykuma ir vienoje is zaliu saleliu sutikau idomu zmogu. Tai buvo veslaus medzio pavesyje besiilsintis beduinas. Zmogus apsisiautes melynu apsiaustu buvo zilas, vejo nugairintu veidu ir grubletomis rankomis. Taciau juodos jo akys buvo gyvos, spindincios, kitokios nei prigese senu zmoniu zvilgsniai. Susipazinom ir jis papasakojo man viena istorija...
"Karta buvo zmogus, pavadinkime ji Henochu, kuris klajodamas dykuma ieskojo neuzimtos oazes kur galetu isikurti. Oazes siose dykynese retos, tadel reikia ilgai keliauti kol ja randi. Mat pasitaiko, kad oazes uzpusto smelio audros, isdegina saule ar tiesiog, kaip yprasta, tai buna mirazas. Ir tarsi tycia, - syptelejes pasakojo beduinas, - mirazai pasirodo kaitriausiomis dienomis, kai esi labiausiai istroskes. Todel rasti tikraja oaze kuri gali tapti namais - iminti dykumos paslapti, beduinams yra didziausia Laime. Taigi, menesiu menesiais klajojo Henochas po kaitinancia saule, menulio pilnatimis ar tamsiomis naktimis, staugiant smelio audroms ar spengiant dykumos tylai. Keliaudamas sutiko daugybe tokiu pat kaip jis, laisvos valios klajokliu - vyru ir moteru, taciau nei su vienu is sutiktuju nebudavo pakeliui. Kiekvienas ju, laisvas pasirinkimuose, ejo savuoju keliu link asmeninio tikslo. Tad Henochas taip pat vis rinkdavosi traukti savuoju keliu. Kelione uztruko ilgiau nei keliauninkas tikejosi. Ilgainiui jis suprato, kad geriausia keliauti ne vienam. Kartu keliauti linksmiau, o ir smelio audros, troskulys ar skorpionu ikandimai tada tampa ne tokie baisus. Visada bus i ka atsiremti. Taciau sutikti toki zmogu veju pustomoje smelio dykyneje, hmm... reikalas nepaprastas. Tiesa, pasitaikydavo retkarciais zmoniu lyg ir norinciu keliauti kartu, taciau Henochas tiesiog nemanydavo, jog tai tinkamas pakeleivis jam. Todel, isidemek vaike, - kai smelis uznesa issiskyrusiuju pedas, apsigalvoti per velu, dykumoje ju neberasi... Senis atsiduso, stojo tyla...

Tiesa, - pratese toliau - viena pacia kasdieniskiausia savo kasdienybes diena Henochas sutiko keliautoja. Tai buvo moteris tiesiu zvilgsniu, vardu Amora. Ji kaip ir Henochas ieskojo oazes sau ir savo kupranugariams. Viskas buvo kaip paprastai - jie pasidalino vandeniu, palinkejo vienas kitam geros keliones ir patrauke toliau savais keliais. Bet cia Henochas stabtelejo, susimaste... kai vejas eme pustyti bendramincio pedas, Henochas apsisprende ir nuseke jomis...

Keliaudami dienu dienas jie pavargo ir istrosko. Ne tik zmonems, bet ir kupranugariams taip pat reikejo poilsio, o aplinkui tik ikaites raudonas smelis driekesi tolyn kiek aprepia akys... Tik netoliese augusios ilgasaknes dygliazoles suteike vilties, kad cia galetu buti vandens. Ju vietoje, biciuliai eme kasti sulini. Kasti teko giliai, taciau abu tikejo, jog pasieks vandeni. Ir is tiesu, po kurio laiko, sulinio dugne suzibejo vanduo... Si sulini draugai pavadino Tikejimu (Creencia)... Tikejimas numalse ju trokuli, pagirde ju gyvulius ir vel suteike jegu. Todel Henochas ir Amora nutare apsistoti cia ilgesniam laikui, o veliau visiskai nutare cia ikurti oaze - ta trokstama laimes salele kurios visa si laika ieskojo, susikurti patiems... Ilgus metus teko saugoti augancius medzius nuo smelio ir kaitru, taciau Tikejimo vanduo neisseko. Jis visada juos atgaivindavo, suteikdavo naujos vilties, o meile atsiradusi tarpusavyje juodu sujunge i viena"...
Klausiausi sulaikes kvapa, kai netiketai kazkas moterisku balsu pakviete -"Henochai"... idegusiu senio veidu nubego sypsena...

Nuo vejo gusio atsidare mano kambario langas, pabudau... bet ar tai buvo tik sapnas?

(Tesinys "Dykumos paslaptis")

Antradienis / Martes / Dienstag

Pas mus siaureje neiprastai silta. Vasara tesiasi. Nuostabus oras isplaukti valtimi su vaikais. O koks nepakartojamas jausmas lekti valtimi lygiu tarsi stiklas vandens pavirsiumi...
Kas zvejojo, kas siaip megavosi tvyrancia ramybe. Veliau nuplaukem salon, kurioje lankytis galima tik isperejus pauksciams, (nuo vasaros pradzios). Papietavom nuostabaus, kriauklytemis nuseto balto smelio krante...
Ramybe, kaitina saule, nepastebimai kyla jura ir aplink klykauja zuvedros... Niurktelejau susigundes vandenin, taciau vandenukas saltas, tad neuzilgo issiropsciu laukan...
Jura pilna gyvybes. Be zuvedru dar yra pauksciai "nardukai". Visai salia valties pasigirsta ispuciamo oro garsas (kaip delfianriume), zvilgteriu ten linkui, ogi nykstukinis banginis, gal kokio 1,5 m ilgio, isneria trumpam salimais, parodydamas savo peleka ant isriestos nugaros... Kristofferis (mano "vaikas" balta apranga) eme trinti rankomis "o jei tas uzkibs...!" Netrukus paaiskeja ko jis cia trainiojasi. Kiek toleliau tai ten tai sen vanduo vietomis pradeda raibuliuoti, oran sokcioja mazytes sidabrines zuveles - makrele (dar jaunos panasios man i sprotus). Prisigaudom zuvies ir patys. Vakarienei zinoma - zuvis.